Ne visi pritaria minimaliosios mėnesinės algos (MMA) didinimui. Skaičiuojama, kad didesnė alga tik dar labiau pakels kainas. Kitais metais už tą pačią sumą nusipirksime mažiau prekių, o sukaupti pinigai nuvertės.
Tuo metu darbuotojų atstovai tikina, kad žmonės iš MMA nepragyvena, pinigų neužtenka net maistui. O ekonomistas įspėja, kad kainos kyla ne dėl didesnių algų, bet energetikos kainų.
Primename, kad Vyriausybės sprendimu, kitąmet MMA didės nuo dabartinių 730 eurų iki 840 eurų neatskaičius mokesčių.
Dėl to nekvalifikuoti ir kai kurie kiti darbuotojai (pvz., vairuotojai) gaus daugiau pajamų į rankas. Tačiau tai reikš ir didesne darbdavių išlaidas darbo užmokesčiui. Daugiau išlaidų turės ir vykdantys individualią veiklą, mat jų mokamų socialinio draudimo įmokų suma yra susieta su MMA.
Vadinasi, didės ir kai kurių prekių ar paslaugų savikaina. Jeigu norės išlikti pelningi, jų pardavėjai turės didinti kainas pirkėjams arba susitaikyti su mažesnėmis pajamomis ir pelnu.
Labiausiai brangs būtiniausi dalykai?
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė sakė, kad kitais metais pakėlus MMA didės ir kainos.
„Jeigu darbuotojai gaus didesnį atlyginimą, tai dar nereikš, kad jie nusipirks daugiau prekių. Kai jis norės pirkti prekes, pardavėjai bus sumokėję didesnį atlyginimą už tų prekių ir paslaugų pagaminimą, tad kainos automatiškai bus padidėjusios.
Labiausiai tai atsilieps pirmo būtinumo prekėms ir paslaugoms, nes jos paprasčiausiai turi mažiausią antkainį. Ir kainos bus keliamos daugiau nei buvo didinama minimali alga. Pas mus infliacija didesnė nei kyla minimali alga, tai ir kainos dar daugiau kils“, – komentavo asociacijos prezidentė.
Pasak jos, kainas kels visi – tiek dirbantys su darbo sutartimi, tiek savarankiškai.
„Savarankiškai dirbantiems šiek tiek mažiau kils mokesčiai, kuriuos jie turi susimokėti. Tačiau šie žmonės yra veikiami aplinkinių veiksnių. Jie perka paslaugas ir prekes iš įmonių, kurios kainas jau padidino. Todėl ir dirbantys savarankiškai automatiškai pakels savo prekių ir paslaugų kainas“, – įsitikinusi D. Čibirienė.
Pasak jos, už tą pačią sumą pernai nusipirksime mažiau daiktų.
„Tai, ką šiandien nusiperkame už 100 eurų, kitais metais jau nebenusipirksime.
Nuvertės gyventojų santaupos. Skausmingiausiai tai pajus ne tiek žmonės, kurie gyvena nuo algos iki algos, o tie, kurie taupo. Sutaupyti pinigai nuvertės“, – įspėjo specialistė.
Jos nuomone, kitais metais iš viso nereikia kelti MMA.
„Reikėjo verslui leisti pačiam susireguliuoti. Pats verslas atsižvelgdamas į infliaciją ir darbuotojų norus būtų pakėlęs algas.
O regionuose esantys verslai negali pakelti algų, bet galbūt būtų radę darbuotojų, kurie sutiktų dirbti už 730 eurų ar 1000 eurų. Tačiau didmiestyje algos kils, kainos irgi. Dabar algos bus keliamos tiek, kiek valdžia nurodė. Jeigu būtų nenurodžiusi algų kilimas būtų buvęs nuosaikesnis, ne tiks didelis“, – pastebėjo D. Čibirienė.
Darbuotojai skundžiasi, kad iš minimumo nepragyvena
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad gyventojams minimalaus atlyginimo neužtenka.
Tuo metu darbuotojų atstovai tikina, kad žmonės iš MMA nepragyvena, pinigų neužtenka net maistui. O ekonomistas įspėja, kad kainos kyla ne dėl didesnių algų, bet energetikos kainų.
Primename, kad Vyriausybės sprendimu, kitąmet MMA didės nuo dabartinių 730 eurų iki 840 eurų neatskaičius mokesčių.
Dėl to nekvalifikuoti ir kai kurie kiti darbuotojai (pvz., vairuotojai) gaus daugiau pajamų į rankas. Tačiau tai reikš ir didesne darbdavių išlaidas darbo užmokesčiui. Daugiau išlaidų turės ir vykdantys individualią veiklą, mat jų mokamų socialinio draudimo įmokų suma yra susieta su MMA.
Labiausiai brangs būtiniausi dalykai?
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė sakė, kad kitais metais pakėlus MMA didės ir kainos.
„Jeigu darbuotojai gaus didesnį atlyginimą, tai dar nereikš, kad jie nusipirks daugiau prekių. Kai jis norės pirkti prekes, pardavėjai bus sumokėję didesnį atlyginimą už tų prekių ir paslaugų pagaminimą, tad kainos automatiškai bus padidėjusios.
Labiausiai tai atsilieps pirmo būtinumo prekėms ir paslaugoms, nes jos paprasčiausiai turi mažiausią antkainį. Ir kainos bus keliamos daugiau nei buvo didinama minimali alga. Pas mus infliacija didesnė nei kyla minimali alga, tai ir kainos dar daugiau kils“, – komentavo asociacijos prezidentė.
Pasak jos, kainas kels visi – tiek dirbantys su darbo sutartimi, tiek savarankiškai.
„Savarankiškai dirbantiems šiek tiek mažiau kils mokesčiai, kuriuos jie turi susimokėti. Tačiau šie žmonės yra veikiami aplinkinių veiksnių. Jie perka paslaugas ir prekes iš įmonių, kurios kainas jau padidino. Todėl ir dirbantys savarankiškai automatiškai pakels savo prekių ir paslaugų kainas“, – įsitikinusi D. Čibirienė.
Pasak jos, už tą pačią sumą pernai nusipirksime mažiau daiktų.
„Tai, ką šiandien nusiperkame už 100 eurų, kitais metais jau nebenusipirksime.
Nuvertės gyventojų santaupos. Skausmingiausiai tai pajus ne tiek žmonės, kurie gyvena nuo algos iki algos, o tie, kurie taupo. Sutaupyti pinigai nuvertės“, – įspėjo specialistė.
Jos nuomone, kitais metais iš viso nereikia kelti MMA.
„Reikėjo verslui leisti pačiam susireguliuoti. Pats verslas atsižvelgdamas į infliaciją ir darbuotojų norus būtų pakėlęs algas.
O regionuose esantys verslai negali pakelti algų, bet galbūt būtų radę darbuotojų, kurie sutiktų dirbti už 730 eurų ar 1000 eurų. Tačiau didmiestyje algos kils, kainos irgi. Dabar algos bus keliamos tiek, kiek valdžia nurodė. Jeigu būtų nenurodžiusi algų kilimas būtų buvęs nuosaikesnis, ne tiks didelis“, – pastebėjo D. Čibirienė.
Darbuotojai skundžiasi, kad iš minimumo nepragyvena
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad gyventojams minimalaus atlyginimo neužtenka.
„Šiandien kainos kyla drastiškai, o gyventojų pirkinių krepšelis traukiasi. Darbuotojai išgyvena sunkmetį ir į tai reikia atsižvelgti.
Katastrofa yra tuomet, kai dirbantis žmogus turi kreiptis į „Maisto banką“, kad gautų maisto davinį“, – teigė profsąjungų pirmininkė Inga Ruginienė.
Anot jo, ekonominė situacija Lietuvoje nėra tokia bloga.
„Kitais metais nėra prognozuojamas juodžiausias scenarijus. Taip, ekonomika sulėtės, bet nėra visiškai pesimistinių prognozių.
Jeigu įmonės bankrutuos arba stabdys gamybą, tai darys ne dėl keliamo darbo užmokesčio, o dėl to, kad šiandien turime tokią nenormalią situaciją su energetikos kainom“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Kainos kyla ne dėl algų didinimo, o energetikos kainų
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sakė, kad minimalią algą galima didinti, tačiau tai reikėtų daryti atsargiai.
„Tai reikėtų daryti palaipsniui, Lietuvos ekonomika yra labai arti recesijos. Ji greičiausiai prasidės kitų metų pradžioje. Verslas patirs sunkumų ir ne visos įmonės galės pakelti minimalaus atlyginimo didinimą.
Todėl minimalios algos didinimą reikėtų susieti su ekonomikos ciklu. Šiuo metu ekonomika patiria sunkumų, todėl būtų rizikinga daug pakelti minimalią algą“, – komentavo ekonomistas.
Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad Vyriausybė pakeitė savo poziciją dėl verslo skatinimo.
„Verslas gaus 2,5 mlrd. eurų antiinfliacinių pinigų. Todėl šioks toks minimalios algos padidinimas įmanomas. Svarbu, kad verslas ir valdžia judėtų link kompromiso. Jeigu valdžia duos pinigų, verslas irgi turi prisitaikyti ir sutikti su minimalios algos didinimu“, – komentavo A. Izgorodinas.
Pasak ekonomisto, infliaciją Lietuvoje lemia ne vidaus, bet išorės ekonomikos aspektai.
„Infliaciją šiuo metu daugiausiai lemia aukštos energetikos kainos. Kitais metais infliacija sieks 5–6 proc., tai lems elektros ir dujų kainų svyravimai. Minimalios algos didinimas infliacijos nepaskatins, nes įmonės kelia kainas, nes šia akimirką valstybė joms nekompensuoja elektros kainų. Kompensavimo mechanizmas pradės veikti tik kitais metais“, – teigė A. Izgorodinas.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu apie 120 tūkst. Lietuvos gyventojų pajamos per mėnesį neviršija 730 eurų.
33 proc. apdraustųjų darbuotojų (dirbusių visą mėnesį) šį rugpjūtį gavo 20 proc. ar dar didesnį darbo užmokestį palyginti su praėjusių metų rugpjūčiu.
Tuo metu infliacija rugsėjį Statistikos duomenimis siekė 24,1 proc. Didžiosios dalies gyventojų pajamos augo ne taip sparčiai palyginimus su kainomis.
