Žiemos sezonas artėja į Lietuvos horizontą, o kartu su juo – ir daugelio laukiamas klausimas: „Ar sulauksime sniego?“ Remiantis šių dienų sinoptikų bei klimatologinių ataskaitų duomenimis, atsakymas skamba taip: taip, sniego tikimybė reali, tačiau jo atsiradimo laikas ir forma priklausys nuo regiono ir temperatūros svyravimų.

Klimatinė situacija: ko tikėtis lapkritį?
- Lapkritis Lietuvoje tradiciškai žymi rudens pereinamąjį laikotarpį – temperatūra dieną dažnai +0…+5 °C, naktį – arti 0 °C arba žemiau.
- Krituliai šį mėnesį paprastai būna lietaus ar šlapdribos pavidalu, tačiau kartais jau pasitaiko ir sniego: kai temperatūra naktį nusileidžia žemiau nulio, o dieną – vos keli laipsniai virš. Pavyzdžiui, tam tikrose vietovėse vidutiniškai lapkričio mėnesį būna 3–4 sniego dienos su 25–30 mm susikaupusiu sniegu.
- Diena vis trumpėja (Vilniuje lapkritį – vidutiniškai ~8 valandų šviesos) ir debesuotumas didėja – tai lemia mažiau saulės, didesnę drėgmę ir ankstyvą šalčio įsismarkavimą.
Verdiktas lapkričiui: Jeigu laukiate pirmojo sniego, tai labiausiai tikėtina pabaigoje – tačiau tai bus ne masyvus sniego sluoksnis, o greičiau trumpalaikis sniego kritimas arba plonų sniego kruopų ataka. Daugelyje regionų dienomis temperatūra vis dar gali būti per aukšta, kad susidarytų ilgalaikė sniego danga.
Gruodis – sniego tikimybė žymiai didesnė
- Gruodis Lietuvoje jau žymimas kaip tikroji žiemos pradžia: vidutinės temperatūros dažnai krinta į –5 … +1 °C zoną.
- Snigo beveik visur – tiek Vilniuje, Kaune, tiek vidurio bei rytų regionuose. Gruodį sniego dienų skaičius reikšmingai padidėja: kai kuriose vietose – 10 + dienų sniego, susikaupęs sniegas gali būti reikšmingesnis.
- Pavyzdžiui, viename duomenų šaltinyje Alytuje gruodį vidutiniškai snigo ~13,6 dienos su ~92 mm sniego masės susikaupimu.
Verdiktas gruodžiui: Šis mėnuo yra kur kas realesnis sniego atėjimo ir sniego dangos susiformavimo laikas. Jei sąlygos (krituliai + pakankamai šaltas oras) susiklostys – sniego danga gali būti stabili ir matoma. Rinkitės šį laikotarpį, jei siekiate klasikinės baltos žiemos scenos.
Kurios zonos pirmos sulauks sniego?
- Vidurio ir rytinės Lietuvos dalys (pvz., Kaunas, Vilnius, Aukštaitija) dažniau jau lapkričio pabaigoje gali sulaukti švelnaus sniego kritimo, dėl jų atokumo nuo jūros įtakos ir anksčiau krintančios temperatūros.
- Pajūrio regionai (pvz., Klaipėda) – nors temperatūra čia gali būti kiek šiltesnė dėl jūros įtakos, sniego formavimosi sąlygos – kiek mažiau palankios.
- Aukštumų arba šiaurinės zonos (pvz., Šiauliai, Panevėžys) – čia sniego pasirodymas gali būti šiek tiek anksčiau ar intensyvesnis.
Patarimai pasiruošti žiemai
- Drabužiai: pradėkite apsirengti sluoksniais jau lapkričio viduryje – šiltas paltas, termokelnės, atsparūs batai.
- Namų aplinka: pasirūpinkite šildymu, ribokite drėgmę, ypač jei galite sulaukti sniego dangos.
- Transportas: atsinaujinkite žiemines padangas (jeigu dar nepadarėte), pasirūpinkite valymo priemonėmis sniegui.
- Lauko veiklos: jei planuojate lauke veiklas gruodį – išnaudosite didesnę tikimybę sniegui. Lapkričio veiklos – dar tinkamos, tačiau dar reikia laikytis drėgmės ir šaltų paviršių atsargumo.
- Stebėkite orus: kai temperatūra naktį krinta žemiau nulio ir dieną veržiasi krituliai – tai ženklas, kad sniegas gali pasirodyti.
Jeigu laukiate baltos žiemos, šiemet geriausios šansai yra gruodžio mėnesį. Lapkritis – kaip paruošiamasis etapas: jis gali atnešti kelis sniego signalus, bet tikėtina, kad sniego danga bus plona ir netvari. Todėl, kol ruošiatės, pasitikrinkite orų prognozes, būkite pasiruošę, ir jei viskas susiklostys – šiemet galite džiaugtis tikra žiemos ekspozicija jau gruodį.

Sveiki, aš esu Darius Jakelionis – žmogus, mėgstantis dalintis įvairiapusiu turiniu. Rašau naujienas, straipsnius ir aktualijas, o taip pat kuriu kiek lengvesnio pobūdžio turinį – maisto receptus bei horoskopus. Mano tikslas – pateikti skaitytojams tiek naudingos informacijos, tiek įkvėpimo ar net pramogos. Noriu, kad kiekvienas apsilankęs rastų ką nors įdomaus ir vertingo sau.


