Lietuva ir visa Europa nuo 2022 m. išgyvena žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) proveržį. Didžiulį atvejų padaugėjimą lemia imigracija iš šalių, kuriose ŽIV paplitimas yra gerokai didesnis nei Europoje. Atvykėliai neretai net ir patys nežino, jog su savimi nešiojasi šį virusą.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, per visą ŽIV infekcijos registravimo laikotarpį Lietuvoje (1988–2024 m.) nustatyti 4298 užsikrėtę asmenys, 3870 buvo Lietuvos gyventojai, kiti – atvykę iš užsienio valstybių. ŽIV užsikrėtusių vyrų Lietuvoje 3,3 karto daugiau nei moterų – 3283 vyrai ir 1015 moterų. Tačiau ekspertai akcentuoja, kad ŽIV nereikėtų sieti tik su homoseksualiais asmenimis, tendencija rodo, jog heterokseksualių asmenų, turinčių šią infekciją, vis daugėja.
NVSC teigimu, sergamumas ŽIV infekcija pradėjo didėti nuo 2022 m., ir aukštesnį rodiklį lėmė didelis užsienio šalių piliečių, užsikrėtusių ŽIV, skaičius. Iki 2022 m. ŽIV atvejų skaičius mūsų šalyje atitiko Europos Sąjungos vidurkį. 2024 m. ŽIV sergamumo rodiklis Lietuvoje siekė 6,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų ir tai palyginti su 2023 m., 1,4 karto mažiau, bet lyginant penkerių metų laikotarpį jis vis dar buvo aukštesnis nei 2021 m.
2022 ir 2023 m. žymiai išaugo registruotų ŽIV atvejų skaičius visame PSO Europos regione. O Europos Sąjungos šalyse 2023 m. 47,9 proc. visų užregistruotų ŽIV infekcijos atvejų sudarė migrantai. Lietuvoje nuo 2022 m. užsieniečiai vis dar sudaro reikšmingą dalį naujų atvejų, tačiau stebima tendencija, kad užsieniečių, kuriems diagnozuotas ŽIV, dalis mažėja: 2022 m. jie sudarė 47 proc. visų naujų atvejų, 2023 m. – 37 proc., o 2024 m. – 34 proc.
Lietuvoje pastaraisiais metais keičiasi plitimo būdo tendencijos – vis daugiau žmonių ŽIV užsikrečia lytiniu būdu. 2024 m. lytinis perdavimo būdas sudarė 58,2 proc. visų atvejų (iš jų 84 atvejai (42,9 proc.) – heteroseksualūs ir 30 atvejų (15,3 proc.) homoseksualūs, vartodami švirkščiamuosius narkotikus užsikrėtė 20 asmenų (10,2 proc. atvejų), 60 atvejų (30,6 proc.) užsikrėtimo būdas nenustatytas.
Reikia tinkamų kanalų, perduoti tinkamą žinutę
Prieš keletą savaičių Seimo Lietuvos socialdemokratų frakcijos narys Saulius Čaplinskas socialiniame tinkle „Facebook“ dalinosi įžvalgomis apie ŽIV atvejų tendenciją Lietuvoje, rašydamas: „ŽIV infekcijos plitimas Lietuvoje jau žengia į naują etapą“.
„Skaičiuojama, kad per pastarąjį dešimtmetį tarp visų naujų ŽIV atvejų registruotų ES/EEE šalyse kas antras teko migrantams (asmenys, gimę ne šalyje, kurioje buvo diagnozuoti). Lietuvoje: pernai migrantai sudarė 34,6 proc., užpernai – 37,8 proc., 2022 m. – 47,2 proc. visų naujų ŽIV atvejų. Epidemiologiniu požiūriu, migrantai taip pat yra epidemiologinio proceso šalyje dalyviai ir tai neraminančios tendencijos“, – rašė S. Čaplinskas.
Galime matyti, kad rodikliai krenta, o didžiausias antplūdis fiksuotas prasidėjus Rusijos karinei invazijai prieš Ukrainą. Tai patvirtina ir S. Čaplinskas. Pasak jo, kai kalba eina apie migrantus Europos regione, tai paplitimas kol kas žemas, bendroje populiacijoje yra nedaug infekuotų žmonių, palyginti su tokiomis šalimis kaip Ukraina, Rusija, kur paplitimas bendroje populiacijoje yra daug didesnis. Jis teigia, jog ŽIV užsikrėtimų atvejų Ukrainoje, Rusijoje jau siekia 1 proc. bendros populiacijos, įskaitant naujagimius.
„Reiškia, jog tikimybė, kad iš ten atvykęs žmogus gali būti infekuotas, net pats to nežinodamas, yra daug didesnė, nei imti mūsų bendrą vidutinį gyventoją“, – sakė politikas.
Nors S. Čaplinskas šiuo metu yra valdančiojoje frakcijoje ir Sveikatos apsaugos ministerijos portfelis priklauso būtent socialdemokratams, politikas daugiausiai kaltės dėl per mažų prevencinių priemonių, švietimo, mato atitinkamose institucijose. Jo teigimu, Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) jau prieš daugybę metų siūlė Europos šalims atkreipti dėmesį ne vien tik į tradicines rizikos grupes, tokias, kaip narkotikus vartojantys asmenys, nesaugius lytinius santykius turintys asmenys, bet ir į migrantus.
„Atitinkamoms struktūroms, Sveikatos apsaugos ministerijai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, reikia atkreipti dėmesį į imigrantus, tai reiškia, turi keistis ŽIV prevencijos veiksmų planas“, – minėjo socialdemokratas.
Politikas prisimena, jog šiuo metu egzistuojantį ŽIV prevencijos veiksmų planą praėjusioje Vyriausybėje buvęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys patvirtino prieš pat savo kadencijos pabaigą ir kaip pats akcentuoja: „Apie imigrantus ten, kiek aš pastebėjau, iš viso nekalbama“.
S. Čaplinckas pabrėžia, kad visuomenė turi būti informuojama, šviečiama, nes stigma, jog diagnozė „gėdinga“ vis dar vyrauja net ir šiandieniniame pasaulyje.
„Kuo mažesnė bus stigma, išankstinė neigiama nuostata, baimė, tuo daugiau žmonės bus paskatinti žinoti savo, net tik ŽIV, bet ir bet kurios kitos ligos statusą bei atitinkamai elgtis“, – pabrėžė socialdemokratų frakcijos narys.
ŽIV infekcija nėra mirtina
Vilniaus universiteto ligoninės Santarų klinikos infekcinių ligų gydytoja Raimonda Matulionytė taip pat pastebi, jog nuo 2022 m. susiduriama su didesniu antplūdžiu ŽIV pacientų ir būtent atvykėlių. Tačiau pabrėžia, jog su tuo susidūrė ne tik Lietuva, bet ir visos Europos Sąjungos šalys ir yra būtina pasiruošti ilgalaikiam atsakui, kadangi daugelis atvykėlių lieka Lietuvoje.
„Pavyzdžiui, Lenkija per tą laikotarpį 3,5 tūkst. ŽIV užsikrėtusių žmonių priėmė, Vokietija 1,4 tūkst., Čekija apie 800, tai ŽIV antplūdis vyravo visoje Europoje“, – duomenimis dalinosi R. Matulionytė.
Anot gydytojos, didžiausia grėsmė yra tie asmenys, kurie nežino apie užsikrėtimą arba jį ignoruoja, nesigydo, tačiau diferencijuoti pagal tautybes nereikėtų, kadangi tokių atvejų gali pasitaikyti ir tarp migrantų, ir tarp lietuvių. Ji taip pat pabrėžia, jog 95 proc. Lietuvoje paskirtas gydymas yra efektyvus, jei pacientai vaistus vartoja teisingai, tai viremija (viruso buvimas kraujyje) yra neišmatuojamas ir virusas neperduodamas.
Gydytoja sako, jog užsikrėtus ŽIV konkretūs simptomai nėra jaučiami, tačiau jau po 2–3 savaičių gali atsirasti į gripą panašūs pojūčiai. Pirminiame ŽIV infekcijos etape žmogus keletą dienų gali karščiuoti, jausti gerklės skausmą, limfmazgių padidėjimą, neryškius bėrimus, tačiau gali ir visiškai niekas nepasireikšti, tai priklauso nuo kiekvieno asmens organizmo.
„Kartais ūminis ŽIV sindromas gali užsitęsti iki savaitės ar dviejų, priklauso nuo to, kiek užkrato pateko, po to viskas, keletą metų gali visiškai nieko nesijausti, išskyrus šiek tiek padidėjusių limfmazgių. Žmogus dažnai į tai nekreipia dėmesio ir tik po 5–7 metų jau pereinama link AIDS“, – sakė Santaros klinikų gydytoja.
Pasak R. Matulionytės, tiems, kuriems jau pasireškia nepaaiškinamas svorio kritimas, naktinis prakaitavimas, apetito nebuvimas, tai jau simptomai, kurie dažniausiai atveda pas gydytoją. Tokiais atvejais pacientai kreipiasi į šeimos gydytoją, neretai atliekama daugybė tyrimų ieškant kitų ligų, kol tik galų gale atliekamas ŽIV testas.
„Mūsų tikslas yra šviesti ir gydytojų visuomenę, kad ŽIV tyrimas turi būti normalizuotas, atliekamas daug dažniau, kadangi jo savikaina nedidelė, o tokiu būdu žmonėms padėtume išvengti labai sunkių pasekmių, kurios pasireiškia nediagnozavus ŽIV“, – kalbėjo infekcinių ligų gydytoja.
ŽIV infekcijos atveju svarbiausia yra kuo anksčiau nustatyti, jog asmuo yra užsikrėtęs. Anot gydytojos, AIDS stadijoje diagnostika jau nebėra ankstyvoji, o gydymo tikslas ir yra užkirsti kelią perėjimui į AIDS.
„Visuomenės sveikatos požiūriu, gydymo tikslas yra nuslopinti viremiją (viruso buvimą kraujyje), kad visuomenėje sustotų plitimas. Kuomet visi užsikrėtę bus gydomi, tuomet ir plitimas sustos“, – aiškino R. Matulionytė.
Gydytoja pasakojo, jog limfocitų helperių žmogus normalioje būsenoje turi apie 1000–1500, kai sumažėja iki 350, jau skaitoma, jog diagnozė vėlyva. Tačiau ji pabrėžia, kad tai dar irgi nėra kritinė situacija ir net su tokiais žemais rodikliai labai dažnai gaunami sėkmingi rezultatai.
R. Matulionytė tikina, jog pati ŽIV infekcija visiškai nėra mirtina, o laiku diagnozavus žmonės išgyvena lygiai tiek pat, kiek ir bendra populiacija.
„Vėlyva stadija yra blogai, nes infekcija jau toli pažengusi, imunitetas visiškai sunaikintas, tokiu atveju vaistų nebeužtenka, jeigu nėra paties žmogaus gynybos, kad jis išeitų iš infekcijos ir tokie atvejai baigiasi mirtimi. Tačiau tai yra reti atvejai, tai jau yra tikrai vėlyvos diagnostikos atvejai, ko ir siekiame išvengti“, – kalbėjo ji.
Gydytoja vis dar pastebi visuomenėje vyraujančią stigmą apie ŽIV infekciją. Anot jos, daugelis žmonių bijo, kad diagnozė pateks į elektronines sveikatos duomenų bazes, o tai ypač vyrauja tarp mažesnių miestelių gyventojų.
„Stigma tebėra ir visuomenėje, ir galbūt šiek tiek tarp medikų. Jeigu didžiosiose universitetinėse ligoninėse ji tikrai minimali, tai apskritai ji egzistuoja“, – sakė medikė.
Pasak R. Matulionytės, Vakarų šalyse, be migrantų didžiausias ŽIV plitimas yra tarp homoseksualius santykius turinčių asmenų. Tačiau pastaruoju metu, atvykstantys migrantai, ypač iš Rytų Europos, labai padidino heteroseksualiu keliu užsikrėtusių atvejų.
Nevyriausybinė organizacija mažina stigmą
Jau 25 metus Lietuvoje veikia nevyriausybinė organizacija „Demetra“ – ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacija. Organizacija vykdo švietėjišką veiklą apie ŽIV ir kitas lytiniu keliu plintančias infekcijas bei teikia paslaugas asmenims, kurie turi didžiausią riziką užsikrėsti.
„Pagrindinės asociacijos veiklos yra siekti mažinti ŽIV plitimą visuomenėje, plėtoti nemokamą ir anonimišką ištyrimą dėl ŽIV visiems, o užsikrėtusiems – padėti gauti sveikatos priežiūros paslaugas dėl ŽIV gydymo, tuo pačiu prisidedant prie žmogaus sveikatos ir gerovės išsaugojimo“, – Alfa.lt komentavo „Demetra“ atstovas Kęstutis Rudaitis.
„Demetros“ darbuotojai kasdien bendraudami su švirkščiamųjų narkotikų vartotojais jų nesmerkia, nebaudžia, o stengiasi sumažinti žalą dėl priklausomybės ligos: „Konsultuojame, motyvuojame, nukreipiame į gydymą dėl priklausomybės, palydime į sveikatos priežiūros paslaugas, sprendžiame jų socialines problemas“.
Pasak „Demetra“ atstovo, 2022 m. prasidėjus ŽIV antplūdžiui, organizacija taip pat susidūrė su neplanuotu iššūkiu, kai padidėjo besikreipiančių asmenų, ypač iš Rytų Europos.
„Dauguma jų jau žinojo, kad yra užsikrėtę ŽIV, tai yra, kad diagnozė jiems buvo nustatyta daug anksčiau, vartojo vaistus savo šalyje, o dėl susiklosčiusios geopolitinės situacijos atvyko į mūsų šalį ir siekė tęsti gydymą Lietuvoje“, – sakė organizacijos atstovas.
Asociacija pripažįsta, kad ŽIV ar AIDS sąvokos visuomenėje vis dar siejamos su baime, gėda, kalte ir greita mirtimi. Nors šis požiūris kasmet keičiasi ir ŽIV liga suprantama tiesiog kaip lėtinė liga, kaip ir kitos lėtinės ligos, kurią reikia prižiūrėti, vartoti vaistus kasdien, reguliariai lankytis pas specialistus.
„Dažniausiai susiduriame su asmenų „savistigma“, kai ŽIV užsikrėtusieji save nuvertina, smerkia, kaltina. Tai priklauso nuo jų turimų žinių, požiūrio apie ligą. Todėl mūsų uždavinys – suteikti kuo daugiau teisingos informacijos apie ligą, o svarbiausia – didinti sąmoningumą, kad ŽIV infekcija nėra mirties nuosprendis. Požiūrį apie ŽIV būtina keisti ir visuomenėje“, – sakė organizacija.
„Demetra“ akcentuoja, kad ŽIV neplinta buitinių kontaktų metu: apsikabinus, bučiuojantis, naudojantis tuo pačiu tualetu ar vonia, buities prietaisais, rašymo priemonėmis ar valgymo įrankiais. ŽIV užsikrėtęs asmuo niekuo nesiskiria nuo kitų: dirba ar mokosi, kuria santykius, lankosi tose pačiose vietose, kaip ir neužsikrėtę.
Asociacija išskyrė, kaip nacionaliniu mastu būtų galima mažinti ŽIV plitimą: „Plėtoti prevenciją siekiant neužsikrėsti, užtikrinti žalos mažinimo programas dėl per kraują plintančių infekcijų perdavimo, skatinti saugią lytinę elgseną, vykdyti teisingos informacijos sklaidą apie ŽIV ligą, kitas lytiškai plintančias infekcijas, gydymosi svarbą. Plėtoti išsityrimo dėl ŽIV prieinamumą šalyje siekiant nustatyti ŽIV infekciją kuo anksčiau. Mažinti „slenksčius“ dėl ŽIV gydymo siekiant išvengiant ŽIV ligos pasekmių ir AIDS“.
Šaltinis: ALFA.LT
Aš esu Kristina Muraliova – man rašymas yra būdas dalintis tuo, kas įdomu ir svarbu. Kuriu naujienas, straipsnius ir aktualijas, o taip pat lengvesnį turinį – maisto receptus bei horoskopus. Stengiuosi, kad kiekvienas lankytojas rastų ne tik naudingos informacijos, bet ir įkvėpimo ar pramogos kasdienai. Mano tikslas – paprastai ir aiškiai pateikti turinį, kuris praturtina ir sudomina.
