Paradoksalu, bet artėjantis ugnies nutraukimas ir taikos susitarimas tarp Ukrainos ir Rusijos reikš dar didesnę geopolitinę grėsmę Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims. Apie tai kalba ir užsienio karo ekspertai, ir Lietuvos žvalgyba.
Puolimo scenarijai
Jei dabar baigsis karas Ukrainoje, tai iki kitų metų pavasario šimtatūkstantinė Rusijos kariuomenės grupuotė gali būti visiškai pasirengusi puolimui prieš Baltijos šalis – apie tai savo „YouTube“ kanalo laidoje kalbėjo ukrainiečių karo ekspertas Olegas Ždanovas.
Prieš kelias savaites transliuotoje laidoje O. Ždanovas sakė, kad jei nebus sudaryta teisinga ir ilgalaikė taika ir Rusijos kariuomenė nebus išvesta iš Ukrainos teritorijos bei atkurtos Ukrainos 1991 metų sienos, tai ugnies nutraukimas bus tik laikinas konflikto įšaldymas. O tai gali turėti liūdnų padarinių ir Europai, pirmiausia – Baltijos šalims.
Anot O. Ždanovo, nutraukus ugnį Ukrainoje, Rusija gali ne tik atkurti karinius pajėgumus, bet ir sukurti ir apginkluoti naujus dalinius. Pasak karo eksperto, Rusija planuoja Baltarusijoje pradėti telkti didelę kariuomenės grupuotę, kuri turėtų pasiekti 100–150 tūkst. karių.
„Rusijos Federacija įvykdys masinį šaukimą į kariuomenę. Kas pusę metų jie pašaukia apie 150 tūkst. vyrų, per metus – 300 tūkst. šauktinių stoja į rikiuotę. Iš jų gali būti formuojami, komplektuojami daliniai ir perkeliami į Baltarusiją. Pagal statistiką žinome, kad per pirmus šešis mėnesius 50 proc. rusų šauktinių pasirašo sutartis tarnauti kariuomenėje. Juos priverčia pasirašyti. Kadangi Baltarusijoje nevyksta karo veiksmai, sutartis pasirašys dauguma šauktinių. Rusai pusę metų ar metus galės rengti mokymus Baltarusijos kariniuose poligonuose, jų Baltarusijoje yra 7.
Hipotetiškai galima daryti prielaidą – jei iki vasaros baigsis karas Ukrainoje, tai iki kitų metų pavasario šimtatūkstantinė Rusijos kariuomenės grupuotė bus visiškai pasirengusi operacijai prieš Baltijos šalis. Sutelkta palei Baltijos šalių sienas“, – „YouTube“ kanalo žiūrovams galimus įvykių scenarijus dėstė karo ekspertas O. Ždanovas.
Anot jo, siekiant atkirsti vadinamąjį Suvalkų koridorių, jungiantį Lietuvą su Lenkija ir Vakarų Europa, rusų armija gali būti telkiama ir iš kitos mūsų šalies pusės – Kaliningrado srityje.
„Šiuo metu Kaliningrade iškraunami sausakrūviai laivai „Sparta“, kurie gabena techniką iš Sirijos, ir ten ją (rusai – LNK.LT) kaupia. Kaliningrade taip pat bus baigti komplektuoti daliniai, pasitelkiant šauktinius. Po pusės metų jie taps vadinamaisiais „kontraktininkais“ (pasirašys karinės tarnybos sutartis – LNK.LT), o dar po pusmečio jie bus pasirengę atkirsti Suvalkų koridorių. Ir štai jums sudarytos sąlygos įvykdyti karinę operaciją, siekiant užgrobti Baltijos šalis“, – tokį galimą rusų puolimo scenarijų pateikė Ukrainos karo ekspertas.
Kariuomenės žvalgyba stebi Rusijos veiksmus
Portalas LNK.LT paklausė Lietuvos kariuomenės, ar tokie Ukrainos karo eksperto pasisakymai turi pagrindo, ar Rusija telkia arba artimiausiu metu gali sutelkti karines pajėgas prie Lietuvos sienų, ar į Kaliningrado sritį gabenama technika iš Rusijos karo bazių Sirijoje? Taip pat, ar yra kokių nors požymių, kad Rusija per artimiausius metus galėtų pulti Baltijos šalis?
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento Karinių viešųjų ryšių skyrius atsakė taip: „Tam, kad įvyktų puolimas prieš Lietuvą, turi egzistuoti dvi sąlygos – prie Lietuvos sienų turi būti išdėstytos priešo pajėgos ir turi būti žinomas ketinimas jas panaudoti. Šiuo metu kariuomenės žvalgyba stebi Rusijos veiksmus Ukrainoje ir požymių, kad pajėgumai būtų perdislokuojami arčiau Lietuvos, nėra. Geopolitinių Rusijos planų vertinimo ir prognozavimo Lietuvos kariuomenė neatlieka.
Gyventojams primename, kad Rusija, kaip grėsmė, yra žinoma dar nuo viduramžių ir ta grėsmė niekaip nepasikeitė. Informacinėmis priemonėmis Rusija stengiasi bauginti Europos gyventojus ir daryti įtaką sprendimų priėmimo procesams, todėl Lietuvos gyventojus kviečiame tai suvokti ir ramiai ruoštis visuotinei gynybai, kas, kariuomenės vertinimu, yra pati rimčiausia atgrasymo forma.“
VSD vadovas įspėjo – ruoškimės blogiausiam
Kovo pradžioje pristatydamas grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kurį parengė Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, VSD vadovas Darius Jauniškis ragino šalies nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes vertinti realistiškai, nes „rožiniai akiniai jų nei sumažins, nei padės išvengti“.
Jis sakė, jog mažai tikėtina, kad artimiausiu metu saugumo situacija keisis į gerą, tad reikia būti „pasiruošus blogiausiam“.
„Pastarojo meto didžiosios politikos viražai turėtų tapti mums ir visai Europai dar vienu nuo kadais girdimu raginimu – ponai ir ponios, ruoškimės, ruoškimės, kad būtume pasiruošę blogiausiam“, – spaudos konferencijoje sakė D. Jauniškis.
Anot jo, posakis „nori taikos, ruoškis karui“ šiandien tapo itin aktualus.
„Deja, mažai tikėtina, kad artimoje perspektyvoje saugumo situacija keisis į gera“, – teigė VSD vadovas.
Žvalgybos vadovas: karinė grėsmė, tikėtina, didės
Kaip skelbė BNS ir ELTA, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius pulkininkas Elegijus Paulavičius teigė, kad šiuo metu konvencinė karinė grėsmė ir jos tikimybė Lietuvoje yra maža.
Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas yra Lietuvos krašto apsaugos ministrui pavaldi Krašto apsaugos sistemos institucija, vykdanti karinę žvalgybą ir kontržvalgybą.
„Kremliaus pastangos vis dar sukoncentruotos į karą prieš Ukrainą, tačiau pasiekus paliaubas ir nutraukus ugnį, Rusija galėtų pradėti pajėgų perskirstymą iš fronto į kitas karines apygardas ir spartesnį ginkluotųjų pajėgų reformos (skelbtos 2022 metais) įgyvendinimą šalia mūsų sienų“, – kalbėjo Antrojo operatyvinių tarnybų departamento vadovas.
„Tai lemtų augančius Rusijos karinius pajėgumus ne tik Kaliningrado srityje, visiškai šalia mūsų, bet ir prie visos NATO rytinės sienos. Todėl vidutinėje ir ilgalaikėje perspektyvose konvencinė karinė grėsmė, tikėtina, didės“, – pridūrė jis.
Rusija planuoja padidinti kariuomenę iki 1,5 mln. karių
VSD ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento parengtoje Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje rašoma, kad per trejus–penkerius metus Rusija gali išvystyti pajėgumus, kurių pakaktų atlikti ribotus karinius veiksmus prieš kurią nors Vakarų valstybę.
Vis dėlto tokio laikotarpio pasiruošti plataus masto karui su NATO rusams nepakaktų, nurodo Lietuvos žvalgybos institucijos.
Teigiama, kad šiuo metu Rusijos galimybės naudoti karinę jėgą prieš NATO yra labai ribotos, tačiau tikėtina, kad artimoje perspektyvoje agresorei užteks resursų ne tik tęsti karą prieš Ukrainą, bet ir didinti karinius pajėgumus.
Dar 2022 metais Rusija paskelbė karinės reformos planus, pagal kuriuos karių ir ginklų skaičiai Vakarų kryptimi išaugtų nuo 30 iki 50 procentų.
Vykdydama reformą Rusija planuoja padidinti kariuomenę iki 1,5 mln. karių, o Lietuvos žvalgyba šį siekį laiko įgyvendinamu.
Premjeras apie galimą Rusijos puolimą: „Negąsdinkit žmonių“
Lietuvos žvalgybai perspėjus, kad per trejus–penkerius metus Rusija gali išvystyti pajėgumus, kurių pakaktų ribotiems veiksmams prieš NATO, premjeras Gintautas Paluckas sakė, jog nereikėtų gąsdinti žmonių.
„Dabartinis planavimas toks, koks yra suplanuotas ir patvirtintas Valstybės gynybos taryboje, yra pakankamas atliepti toms grėsmėms, kurios buvo įvardintos“, – žurnalistams sakė G. Paluckas.
„Negąsdinkit žmonių“, – pridūrė jis.
Kaip skelbė BNS, premjeras pabrėžė, jog kalbama apie galimus scenarijus, kurie gali ir neįvykti.
„Kalbame apie teorinius tam tikrus scenarijus, jeigu būtų nutrauktos sankcijos (Rusijai, – LNK.LT), jeigu karas Ukrainoje sustotų, jeigu Rusija toliau vykdytų panašaus plano kariuomenės modernizavimą. Yra daug jeigu. Bet nepamirškite, kad mes irgi nesivadovaujame jeigu, o darome tinkamus žingsnius, kad sustiprintume tiek savo, tiek regiono saugumą“, – teigė Lietuvos premjeras.
