Ukrainos generalinio prokuroro biure žurnalistai sužinojo, kad ant rusų nelaisvėje nužudytos žurnalistės kūno rasta daugybė kankinimų ir žiauraus elgesio žymių.
Generalinės prokuratūros atstovas Jurijus Belousovas sakė, kad konkrečiai kalbama apie įvairius įbrėžimus, kraujosruvas, lūžusį šonkaulį, kaklo sužalojimus ir galimus elektros šoko naudojimo pėdsakus.
Be to, šaltinis, susipažinęs su žurnalistės Viktorijos Roščinos byla, sakė, kad palaikuose trūko kai kurių organų: akių obuolių, smegenų ir dalies gerklų. Taip pat moteriai buvo sulaužytas poliežuvinis kaulas.
Anot teismo medicinos eksperto, kurį kalbino žurnalistai (specialistas paprašė neįvardyti jo pavardės), tai, kad buvo pašalinti kai kurie vidaus organai, leidžia daryti išvadą, kad taip bandoma nuslėpti faktą, kad ji buvo uždusinta ar pasmaugta.
Šaltinis Ukrainos teisėsaugos organuose, remdamasis atitinkamais protokolais, žurnalistams sakė, kad kartais Rusija grąžina ukrainiečių palaikus be kai kurių vidaus organų.
V. Roščina dingo 2023 metų rugpjūtį, išvykusi į komandiruotę į Rusijos užimtą Rytų Ukrainą. Ukrainos žurnalistų sąjungos teigimu, ji buvo dingusi iki 2024 metų balandžio, kai jos tėvas gavo Maskvos gynybos ministerijos laišką, kuriame buvo sakoma, kad ji yra sulaikyta Rusijoje.
Jos sulaikymo aplinkybės nebuvo viešinamos ir neaišku, kur ji buvo Rusijoje laikoma.
Gavus informaciją apie Ukrainos žurnalistės V. Roščinos mirtį Rusijoje, dėl jos dingimo Ukrainoje pradėtas baudžiamasis procesas perkvalifikuotas į karo nusikaltimą ir tyčinį nužudymą.
Rusijos naujienų agentūra „Mediazona“ rašė, kad ji mirė vežama į Maskvą iš kalėjimo Taganroge, netoli Ukrainos sienos.
V. Roščina dirbo laisvai samdoma darbuotoja įvairiose nepriklausomose naujienų agentūrose, įskaitant „Ukrainska Pravda“, bendradarbiavo su JAV finansuojamo Laisvosios Europos radijo Ukrainos tarnyba. 2022 m. už reportažus iš Rytų Ukrainos ji buvo apdovanota Tarptautinio moterų žiniasklaidos fondo apdovanojimu „Už drąsa žurnalistikoje“.
