Sparčiai populiarėjant atsiskaitymams kortelėmis, telefonu ar internetu, vis daugiau lietuvių apsieina be grynųjų pinigų. Tačiau neseniai įvykęs elektros tiekimo sutrikimas Ispanijoje ir Portugalijoje priminė – kai dingo elektra, be grynųjų pinigų gyventojai liko be galimybės net apsipirkti.
Ar Lietuva pasirengusi tokiems iššūkiams? Ekspertai prognozuoja – jei dabartinės tendencijos nesikeis, bankomatai mūsų šalyje gali visai išnykti vos per porą dešimtmečių.
Bankomatų skaičius – sparčiai mažėjantis
Didžiausias bankomatų tinklas Lietuvoje veikė 2011-aisiais – tuo metu jų buvo daugiau kaip 1,6 tūkst. Tačiau per pastarąjį dešimtmetį skaičius nuolat traukėsi, kol 2021 m. jų beliko mažiau nei tūkstantis. Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu šalyje veikia 1133 bankomatai – vis dar gerokai mažiau nei prieš dešimtmetį.
Vien bankomatų su grynųjų įnešimo funkcija šiuo metu liko tik 283 – per metus jų sumažėjo šimtu.
Tarptautinis portalas „Merchant Machine“ prognozuoja, kad jei bankomatų nykimo tempas išliks toks pats, Lietuva per artimiausius 14 metų gali visai jų netekti. Pagal šią prognozę, mūsų šalis – trečia Europoje po Norvegijos ir Airijos, kuriose bankomatai esą gali išnykti dar greičiau.
Lietuvos bankas: grynieji vis dar svarbūs
Lietuvos bankas (LB) tiesiogiai nekomentuoja šių prognozių tikslumo, tačiau pabrėžia – grynieji pinigai išlieka svarbūs didelei visuomenės daliai. Pasak LB, net 57 proc. gyventojų teigia, kad jiems svarbu turėti galimybę atsiskaityti grynaisiais.
„Mūsų tikslas – užtikrinti, kad gyventojai vis dar turėtų pasirinkimą atsiskaityti tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais“, – nurodo LB.
Tam, kad užtikrintų grynųjų prieinamumą, 2022 m. šalies regionuose buvo įrengta 100 naujų bankomatų. Dabar ne mažiau kaip 90 proc. gyventojų gali pasiekti artimiausią bankomatą per 10 km, o 99 proc. – iki 20 km atstumu.
LB taip pat pažymi, kad bankai turi veiklos tęstinumo planus, kuriuose numatyta, kaip būtų reaguojama stichinių nelaimių ar elektros tiekimo sutrikimų atvejais – siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbias paslaugas.
Bankai: tendencijos priklauso nuo vartotojų
Lietuvos bankų asociacija (LBA) taip pat nedrįsta prognozuoti bankomatų išnykimo datos, tačiau atkreipia dėmesį – šalių, kurios anksčiau lyderiavo kuriant „visuomenę be grynųjų“, pavyzdžiui, Švedijos ar Norvegijos, politika šiuo klausimu jau keičiasi.
„Augantis susirūpinimas dėl geopolitinių rizikų ir kibernetinio saugumo skatina vėl atsigręžti į grynuosius pinigus kaip patikimą atsiskaitymo būdą ekstremaliomis sąlygomis“, – teigia LBA.
Pasak jų, gyventojai patys apsisprendžia, kokiu būdu nori atsiskaityti, o bankai tik prisitaiko prie klientų poreikių.
LBA taip pat primena, kad šiuo metu grynųjų galima gauti ne tik bankomatuose – paslaugą teikia daugiau kaip 2 500 „Perlo“ terminalų visoje Lietuvoje. Kai kurios kredito unijos taip pat siūlo galimybę išsigryninti pinigus net ir neturint sąskaitos toje įstaigoje.
Be to, rinkoje atsiranda vis daugiau inovatyvių sprendimų – pavyzdžiui, savitarnos terminalų, kurie leidžia tiek atsiskaityti, tiek atlikti grynųjų operacijas.
