Teisingumo viceministrė Kristina Zamarytė-Sakavičienė atsidūrė viešojo dėmesio centre po to, kai dar kartą patvirtino – jos pozicija prieš tos pačios lyties asmenų partnerystę nesikeičia. Tačiau politikė tvirtina, jog ši nuomonė neturės įtakos jos darbui, nes sprendimus priima ministerijos vadovė Rita Tamašunienė.
„Aš esu politinio pasitikėjimo tarnautoja – vykdau ministrės politiką. Mano asmeninės pažiūros nėra lemiamos“, – teigė viceministrė.
Vis dėlto, kai Lietuva privalo įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą dėl partnerystės įteisinimo, toks teiginys kelia klausimų: ar žmogus, atvirai nepritariančias šiai idėjai, gali vadovauti ministerijai, kuriai pavesta rengti šį įstatymą?
K. Zamarytė-Sakavičienė pabrėžė, jog šiuo metu ministerija dar nedirba prie įstatymo projekto, nes dėmesys sutelktas į Vyriausybės programos įgyvendinimo planą.
„Ne, mano pozicija nekinta, bet ji nėra lemiama. Lemia ministrės pozicija“, – pakartojo ji.
Viceministrė taip pat teigia, kad niekas neturi būti diskriminuojamas dėl savo įsitikinimų, todėl esą keista, kad visuomenėje kyla diskusijų, ar ji tinkama eiti šias pareigas:
„Tai yra konstitucinė teisė turėti savo nuomonę. Demokratinėje valstybėje žmogaus pažiūros neturėtų tapti kliūtimi dirbti valstybės tarnyboje“, – komentavo ji.
Tačiau ne visi sutinka su tokiu požiūriu.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas teigia matantis aiškų interesų konfliktą.
„Jeigu viceministrė viešai deklaruoja, kad niekada nepritars partnerystei, kyla klausimas, ar ji gali būti atsakinga už tokio įstatymo rengimą. Tai konstitucinė pareiga, o ne pasirinkimas“, – teigė J. Sabatauskas.
Jo teigimu, jei Teisingumo ministerija nesugebės parengti įstatymo projekto, premjerei Ingai Ruginienei teks reikalauti to tiesiogiai.
„Konstitucinio Teismo sprendimas mus įpareigoja. Tai ne politinis klausimas – tai teisinis įsipareigojimas valstybei“, – pabrėžė premjerė.
Primename, kad Konstitucinis Teismas dar balandį nusprendė, jog partnerystės neįteisinimas Lietuvoje prieštarauja Konstitucijai.
Taip pat buvo paskelbtas prieštaraujančiu Civilinio kodekso straipsnis, kuriame numatyta, jog partnerystė galima tik tarp vyro ir moters.
Nors Civilinis kodeksas partnerystę pripažįsta kaip bendrą gyvenimą nesusituokus, atskiro įstatymo, reglamentuojančio šį institutą, šalis neturi jau daugiau nei 20 metų.
Tokį užsitęsusį delsimo laikotarpį Teismas įvardijo kaip diskriminacinį ir netoleruotiną.
Sveiki, aš esu Darius Jakelionis – žmogus, mėgstantis dalintis įvairiapusiu turiniu. Rašau naujienas, straipsnius ir aktualijas, o taip pat kuriu kiek lengvesnio pobūdžio turinį – maisto receptus bei horoskopus. Mano tikslas – pateikti skaitytojams tiek naudingos informacijos, tiek įkvėpimo ar net pramogos. Noriu, kad kiekvienas apsilankęs rastų ką nors įdomaus ir vertingo sau.
