Diskusijos dėl mokesčių reformos ir galimų naujų rinkliavų įsibėgėja – šįkart dėmesio centre atsidūrė galimas automobilių mokestis. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ šia tema kalbėjosi Seimo nariai Algirdas Butkevičius ir Mindaugas Lingė.
Buvęs premjeras A. Butkevičius teigė, kad automobilių mokestis – seniai svarstytas sprendimas, kurį palaikytų ir dalis visuomenės, jei lėšos būtų skiriamos kelių būklės gerinimui.
„Mes visi norime važinėti gerais keliais, bet jų būklė blogėja. Automobilių mokestis galėtų būti sprendimas, juolab kad Latvijoje ir Estijoje jis jau egzistuoja“, – sakė politikas.
Pasak jo, siūlomas metinis mokestis galėtų siekti nuo 100 iki 150 eurų, o iš viso į biudžetą per metus pritrauktų apie 250 mln. eurų – tai reikšminga suma, lyginant su dabar trūkstamais 80 mln. eurų, kurie būtini kelių infrastruktūrai.
Tačiau Butkevičius pripažįsta – priimti tokį sprendimą nėra politiškai patogu, ypač artėjant rinkimams.
„Kai kuriems automobilių savininkams mokestis siektų net 900 eurų per metus. Suprantama, kad tai paliečia plačią rinkėjų grupę, todėl sprendimas nustumiamas į šalį.“
Mokestis – ir dėl gynybos?
Diskusijoje buvo keliamas ir klausimas, kodėl, kalbant apie didesnį gynybos finansavimą, neatsirado aiškus ir skaidrus „gynybos mokestis“, kuris būtų atskirai įvardytas ir tiksliai paskirstytas.
Konservatorius Mindaugas Lingė tvirtina, kad tokie mokesčiai turi būti apgalvoti iš administravimo pusės, kad būtų aišku, kas moka ir kaip tie pinigai paskirstomi.
„Žmonės nori matyti sąsają tarp sumokėtų mokesčių ir jų paskirties. Jei parduotuvės čekyje matytųsi, kad 1 proc. PVM skiriamas gynybos fondui, tai didintų skaidrumą ir pasitikėjimą“, – sakė M. Lingė.
Jo teigimu, papildomas 1 proc. PVM galėtų biudžetą papildyti apie 320 mln. eurų, tačiau kiltų klausimų dėl visuotinumo – ne visi moka PVM vienodai, o GPM liečia tik dalį gyventojų.
Per daug reformų vienu metu?
Abu politikai sutiko, kad šiuo metu mokesčių pakeitimų – daugiau nei pakanka. A. Butkevičius akcentavo, kad Lietuvoje mokesčių reforma rengiama pernelyg skubotai, neskiriant pakankamai laiko diskusijoms.
„Tokios reformos, kaip Švedijoje ar Suomijoje, rengiamos dvejus metus, dalyvaujant verslui, mokslininkams, visuomenei. O mes turim labai mažai laiko viskam įsigilinti“, – teigė jis.
Tuo metu M. Lingė pripažino, kad šiuo metu keičiama beveik visa mokesčių sistema – nuo gyventojų pajamų mokesčio, pelno mokesčio, PVM, iki akcizų ir lengvatų šildymui. Tai, anot jo, apsunkina ir pačios reformos tikslų suvokimą.
Aiškaus „gynybos mokesčio“ reikalauja ir A. Butkevičius, pasak kurio, dabar teikiami įstatymų projektai labiau skirti kasdienėms išlaidoms dengti, o ne strateginiam finansavimui:
„Jeigu kalbame apie gynybą, turi būti aiškus mokestis ir atskira apskaita. Kitaip visuomenė jausis apgaudinėjama.“
Nors pajamų augimas prognozuojamas, o Europos Komisija leidžia didinti išlaidas 5,2 proc., Lietuvoje biudžeto augimas suplanuotas net 14 proc. – tai dar labiau paaštrina klausimą, ar visos planuojamos mokesčių naujovės tikrai būtinos.
