Pasaulį apskriejo liūdna žinia – mirė popiežius Pranciškus. Tikintieji visame pasaulyje gedi, o tuo metu Vatikane jau pradedamos vykdyti svarbios procedūros, kurios numatytos netekus Šventojo Tėvo.
Paprastesnės laidotuvės – pagal paties popiežiaus norą
Pranciškus, dar gyvas būdamas, paprašė, kad jo laidotuvės būtų kuklios – be pompastiškų ritualų, kurių įprastai laikomasi mirus popiežiui. Jis atsisakė kai kurių senųjų tradicijų, tačiau išliks pagrindiniai simboliniai veiksmai, pavyzdžiui, oficialus mirties patvirtinimas, laidotuvių apeigos ir popiežiaus įpėdinio rinkimai.
Kaip patvirtinama popiežiaus mirtis?
Tradicija reikalauja, kad popiežiaus mirtį patvirtintų Vatikano camerlengas – aukštas dvasininkas, atsakingas už Bažnyčios valdymą pereinamuoju laikotarpiu. Šiuo metu tai – kardinolas Kevinas Farrellas. Jis, kaip įprasta, simboliškai pašaukia popiežiaus vardą ir, nesulaukęs atsakymo, paskelbia jo mirtį. Nors šiais laikais medicininį mirties faktą patvirtina gydytojai, senoji tradicija vis dar išlaikoma.
Po to sunaikinamas popiežiaus žiedas, kuriuo jis tvirtindavo dokumentus – tai ženklas, kad jo valdymas baigėsi. Popiežiaus apartamentai užrakinami, o žinia apie jo mirtį paskelbiama visam pasauliui.
Prasideda devynių dienų gedulas
Po mirties pradedamas devynias dienas trunkantis gedulas – vadinamasis novendialis. Jo metu aukojamos mišios tiek Vatikane, tiek visame pasaulyje. Popiežiaus kūnas bus pašarvotas Šventojo Petro bazilikoje, kur žmonės galės atsisveikinti. Tikimasi, kad atsisveikinti atvyks ir pasaulio lyderiai.
Pagal popiežiaus Pranciškaus norą, laidotuvės bus paprastesnės – be tradicinio katafalko ir trijų karstų. Jis bus palaidotas viename karste, pagamintame iš medžio ir cinko.
Skirtingai nei dauguma ankstesnių popiežių, Pranciškus pasirinko būti palaidotas ne Vatikane, o Romos Santa Maria Maggiore bazilikoje – savo mėgstamoje bažnyčioje.
Pereinamojo laikotarpio metu – jokie svarbūs sprendimai
Kol nėra naujo popiežiaus, Bažnyčios reikalus tvarko Kardinolų kolegija. Šis laikotarpis vadinamas sede vacante – „laisva vieta“. Tačiau jokių svarbių sprendimų priimti negalima, kol neišrenkamas naujas Šventasis Tėvas.
Kaip išrenkamas naujasis popiežius?
Maždaug po dviejų ar trijų savaičių nuo laidotuvių pradėsis konklava – slaptas kardinolų susirinkimas Siksto koplyčioje, kur bus renkamas naujas popiežius. Rinkimuose gali dalyvauti tik jaunesni nei 80 metų kardinolai – jų šiuo metu yra apie 120.
Balsavimo metu kiekvienas kardinolas slapta įrašo pasirinkto kandidato vardą. Jeigu nė vienas nesurenka dviejų trečdalių balsų, vyksta naujas balsavimo turas. Kartais procesas gali užtrukti – ilgiausia konklava istorijoje truko net trejus metus.
Kai popiežius išrenkamas, apie tai paskelbiama garsiuoju lotynišku pranešimu Habemus Papam – „Turime popiežių“. Tada išrinktasis išeina į Šventojo Petro bazilikos balkoną, pasako pirmąją kalbą ir priima popiežiaus vardą.
Popiežius – ne tik dvasinis lyderis
Popiežius vadovauja 1,3 milijardo katalikų visame pasaulyje, tačiau jo įtaka kur kas platesnė – jis turi įtakos tarptautinei politikai, skatina taiką, dalyvauja humanitarinėse misijose.
Popiežius Pranciškus, kilęs iš Argentinos, buvo pirmasis ne europietis pontifikas per daugiau kaip tūkstantmetį. Jo pontifikatas buvo pažymėtas reformomis, rūpesčiu vargšais, aplinkosauga ir atviru dialogu su visuomene.
Dabar Katalikų Bažnyčia laukia naujo etapo – o pasaulis stebi, kas taps naujuoju Vatikano vadovu.
