Kasdienė situacija: draugas ar šeimos narys sumoka už kiną, vakarienę ar kelionę, o jūs jam tiesiog pervedate savo dalį. Atrodo paprasta ir nekalta? Deja, kartais toks draugiškas atsiskaitymas gali baigtis nemalonia žinia iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI).
Būtent taip nutiko vilniečiui Linui (vardas pakeistas). Jis apstulbo, kai sulaukė VMI pranešimo: esą per 2024-uosius metus jis „uždirbo“ 4 210 eurų papildomų pajamų ir turi sumokėti net 600 eurų gyventojų pajamų mokesčio. Nors jokių papildomų pajamų vaikinas negavo, pasirodo, ši suma atsirado todėl, kad draugai jam pervedė pinigus už bendrą kelionę – Linas vienu kartu pirko bilietus visiems.
VMI: ne kiekvienas pervedimas – pajamos, bet įrodykite
VMI atstovė Inga Gedminienė paaiškina: jei gyventojai dalijasi išlaidomis už keliones, nuomą, komunalines paslaugas ar kitus pirkinius, o vienas žmogus sumoka už kitus ir surenka pinigus – tai nelaikoma apmokestinamomis pajamomis. Tačiau yra viena svarbi sąlyga: būtina turėti dokumentus, kurie patvirtina, kad tai nebuvo jūsų uždirbtos pajamos.
„Reikia banko pavedimo išrašų, sutarčių ar kitų dokumentų, įrodančių, kad lėšos gautos ne kaip pajamos. Todėl pervedant pinigus būtina aiškiai nurodyti paskirtį“, – pabrėžia I. Gedminienė.
Jei įrodysite, kad mokesčio mokėti nereikėjo, VMI žada permokas grąžinti arba įskaityti į kitus mokesčius.
Advokatai įspėja: netiksli paskirtis gali kainuoti šimtus tūkstančių
Advokatas Osvaldas Raščiukevičius tikina – daugiausia problemų kyla dėl pervedimų su miglota ar humoristine paskirtimi. Tokie pervedimai vėliau tampa teisminių ginčų priežastimi.
„Skolina vaikinas merginai pinigus, o pavedimo paskirtyje įrašo „katinėliui“. Kai santykiai nutrūksta, mergina sako, kad pinigus priėmė kaip dovaną. Arba pinigai įmonės reikalams pervedami į vadovo sąskaitą, bet be tikslios paskirties – vėliau atsiranda pretenzijų“, – pasakoja teisininkas.
Jo žodžiais, tokių ginčų metu kartais kalbama apie šimtatūkstantines sumas.
Bankai irgi stebi: įtartinas mokėjimas gali būti stabdomas
„Citadele“ atstovas Romas Čereška primena: jei pavedimas atrodo neįprastas – pavyzdžiui, pagal sumą ar gavėją – bankas gali jį sustabdyti. Tada klientas prašomas pateikti papildomus dokumentus, pavyzdžiui, kelionės užsakymo kopiją ar sutarčių išrašus.
„Visa pateikta informacija vertinama nedelsiant. Sprendimo greitis priklauso nuo to, kaip greitai reaguoja pats klientas“, – teigia R. Čereška.
Kaip apsisaugoti? Ekspertai pataria pervedant lėšas visada aiškiai nurodyti paskirtį: „už kelionės bilietus“, „už vakarienę“, „paskola draugui būsto remontui“. Tai padės išvengti nesusipratimų tiek su VMI, tiek su bankais ar net teismuose.
