Internete vėl atgimė šiurpinantis 1987-ųjų įvykis, iki šiol gniaužiantis kvapą tiek aviacijos specialistams, tiek paprastiems žmonėms. Paviešinti paskutiniai LOT „Polish Airlines“ piloto žodžiai prieš katastrofą, nusinešusią 183 gyvybes, atskleidžia mirtiną situacijos rimtumą.
„Viso gero. Sudie. Mes mirštame,“ – per radiją ištarė kapitonas Zygmuntas Pawlaczykas, likus vos kelioms sekundėms iki to, kol keleivinis lėktuvas rėžėsi į Kabaty miško rezervatą netoli Varšuvos.
Lemtinga kelionė
1987 m. gegužės 9-osios rytą keleivinis „Ilyushin Il-62M“ pakilo iš Varšuvos oro uosto į Niujorką. Ten lėktuvas turėjo pasipildyti degalų ir tęsti skrydį į San Franciską. Orlaivyje buvo 172 keleiviai ir 11 įgulos narių – daugiausia lenkai, bet ir keli JAV piliečiai.
Skrydis pirmąsias minutes vyko sklandžiai, kol maždaug po 56 minučių įvyko lemtingas gedimas. Antrojo variklio sistemos gedimas sukėlė perkaitimą iki daugiau nei 1800 laipsnių – sprogo velenas, o kartu su juo sugriuvo visa variklių sistema. Lėktuvas neteko galios.
Keleivių siaubas
Manoma, kad dalis keleivių suprato, kas vyksta. 58-erių keleivė Halina Domeracka paskutinėmis akimirkomis ant savo Naujojo Testamento viršelio paliko ranka rašytą žinutę:
„1987 m. gegužės 9 d. Lėktuvas sugedo… Dieve, kas dabar bus…“
Tai vienas iš nedaugelio asmeninių liudijimų, išlikusių iš tos dienos tragedijos.
11:12 val. vietos laiku orlaivis smigo į mišką. Smūgis buvo toks stiprus, kad nebuvo nė vieno išgyvenusio. Tai – didžiausia aviakatastrofa Lenkijos istorijoje.
Po katastrofos šalyje paskelbtas dviejų dienų nacionalinis gedulas. Gatvėse degė žvakės, žmonės verkė ir nešė gėles į spontaniškai įrengtas aukų pagerbimo vietas. Užuojautą Lenkijai išreiškė daugybė pasaulio lyderių, tarp jų ir popiežius Jonas Paulius II.
Ši katastrofa paliko gilią žaizdą Lenkijos aviacijos istorijoje ir tapo simboliu, primenančiu, kaip trapus gali būti net moderniausias skrydis.
