Greitojo maisto užkandinėse kainos kyla ir greičiausiai kils toliau dėl kelis kartus pabrangusios elektros, nuomos ir maisto produktų. Gyventojai kainų pokyčius pastebi: kai kur kebabai, fri bulvytės ir kiti patiekalai pabrango euru ir net daugiau. Užkandinių atstovai sako, kad, nesulaukus pagalbos iš valstybės, kainos augs dar labiau, kitaip teks užsidaryti.
Didžioji dauguma greito maisto kioskų išgyveną sunkiausią laikotarpį – esą produktų savikaina išaugo keletą kartų, bet dar labiau kelti kainų – nesinori, nes nebebus klientų.
Pašnekovai guodžiasi, kad vienintelė parama šiuo metu – PVM lengvata, bet jei ji baigsis, o valstybė nesiteiks verslams padėti, kainas teks kelti labai stipriai, o jei tai atbaidys klientus – teks visai užsidaryti.
Kebabinių atstovai papasakojo, kad stipri konkurencija kol kas neleidžia didinti ir taip ganėtinai aukštų kainų, todėl dabar stengiasi išgyventi neatleidžiant darbuotojų ir nedirbant į minusą, nors pelno net nebesitiki.
Kainas pataisė flomasteriu
Viena tv3.lt skaitytoja pasidalino kebabų užkandinės nuotraukomis, kurias padarė prie savo namų. Redakcijai ji papasakojo, kad ilgą laiką nekitusios maisto kainos buvo tiesiog pataisytos ranka.
„Buvusios kainos juodu flomasteriu buvo nubrauktos ir šalia parašytos naujos, net nemėginant nuslėpti. Viską pabrangino 50 centų, euru, kai ką ir pusantro“, – rašė vilnietė.
Vis dėlto užfiksuoto kebabų kiosko atstovai pakomentuoti nesutiko. Tačiau apie sunkią greito maisto užkandinių situaciją noriai papasakojo kiti.
Pavyzdžiui, „Adana kebabai“ atstovas sako, kad auganti infliacija didina maisto produktų kainas, o išaugus savikainai susiduriama su dilema: kelti gaminių kainas ir rizikuoti netekti dalies klientų ar vis tik dėl brangstančių produktų mažinti savo pelną.
Jis atkreipia dėmesį, kad elektros kainos padidėjo 3–4 kartus: „Tai kelia grėsmę, kad jei infliacija toliau augs, elektros kainos dar labiau kils, vartojimas mažės, nebus kaip išlaikyti verslą. Arba dirbsime tam, kad tiesiog sumokėtume atlyginimus darbuotojams, arba apskritai patirdami nuostolį.“
Pašnekovas nurodo, kad kainų dar nekėlė, kadangi dabar – per daug jautrus visuomenei laikas: žmonės jaučia nesaugumo jausmą, jaudinasi dėl žiemos, pradeda labiau skaičiuoti savo finansus.
Vis tik jis neslepia, kad dėl infliacijos ir ženklaus komunalinių mokesčių pabrangimo jie bus priversti kelti kainas, kas lems retesnius klientų apsilankymus.
Jo teigimu, kylant visoms kainoms natūraliai mažės vartojimas, kas bendroje perspektyvoje sukels recesiją: „Šio proceso įkarštyje kainų didinimas atrodo kaip kilpos veržimasis sau ant kaklo, o jų nedidinant, geriausiu atveju, dirbsime be jokio pelno.“
Anksčiau kainavo 3,9 euro, dabar – 4,4 euro
Greito maisto restoranų tinklo „Jammi“ atstovas teigia, kad didėjančios išlaidos, produktų ir elektros kainos verčia kreipti didesnį dėmesį į planavimą.
Jis pastebėjo, kad pandemijos pradžioje kai kurios naudojamos produkcijos (aliejaus, miltų) kainos pradeda kilti, o kai kurių tiekimo grandinė sutrinka ilgesniems periodams. Dėl šios priežasties įmonė esą stengėsi tam pasiruošti – pasirašyti su tiekėjais sutartis prekių užsakymams į priekį, taupyti energiją keičiant senus įrenginius naujais ir taupesniais, koreguoti meniu.
„Kadangi turime net 13 greito maisto restoranų, užsakomi produkcijos kiekiai yra dideli ir tai leidžia bendrauti tiesiogiai su tiekėjais. Mažesniems restoranams, kurie produkciją yra priversti pirkti iš tarpininkų, užtikrinti pastovią receptūrą ir produkcijos pastovumą yra daug sunkiau“, – pripažįsta pašnekovas.
Jis neslepia, kad maitinimo sritis pasižymi itin žemu pelningumu, todėl kainas reikia įvertinti kiekvienais metais. Anot „Jammi“ atstovo, dėl sunkios padėties kainos buvo padidintos apie 10 proc.: „Kaip pavyzdys, populiariausias mūsų produktas – kebabas – anksčiau kainavo 3,9 euro, dabar – 4,4 euro.“
Pašnekovas pastebi ir pasikeitusius klientų įpročius – jo teigimu, mažėja susidomėjimas užsakymo platformomis, vietoje to žmonės prekes užsako tiesiogiai svetainėje, taip siekdami sutaupyti.
Jis neslepia, kad kainų kilimas priklausys nuo Vyriausybės sprendimo dėl PVM – ar bus nuspręsta toliau taikyti lengvatą, ar panaikinti.
Antras svarbus momentas, anot pašnekovo, yra energetikos (dujų, elektros) ir produkcijos (aliejaus, miltų) kainos: „Kylant joms, esame priversti atitinkamai koreguoti ir produkcijos kainas.“
7,1 tūkst. eurų už elektrą sprendžia kavinės likimą
„Kebab queen“ atstovė sako, kad esama situacija verslą paveikė stipriai – elektros kaina išaugo net ne dvigubai, o trigubai, pabrango daržovės, aliejus, o kelti kainų negali dėl konkurencijos.
„Mes vasarą pakėlėme kainas gal apie 20–50 centų ir tikrai sumažėjo klientų: po poros savaičių tie lojalūs klientai sugrįžo, o tie, kuriems aktuali ta kaina, tai, aišku, negrįžo“, – situaciją komentavo atstovė.
Jos teigimu, rinkos kaina tiesiog nekyla, todėl jie kelti negali: „Matyt, visi laukia vienu metu, kuris pirmas pakels – ir tada kelsime. Bet kol kas nedrįstame, nes kai kurių konkurentų kainos žymiai mažesnės, negu mūsų. Žiūrėsime, kaip bus toliau.“
„Liuks kebabai“ direktorė Enrika Grinkevičiūte sako, kad jų situacija – panaši.
Ji pažymi, kad jų užkandinės likimas sprendžiasi dėl pakilusių elektros kainų: „Mūsų kebabinė yra įsikūrusi senamiestyje, tai tos kainos tikrai nėra mažos.
Liepos mėnesį be pabrangimo už elektrą sumokėjime 3,5 tūkst. eurų, už praeitą mėnesį sąskaita atėjo jau virš 7,1 tūkst. eurų, kas yra dviguba kaina.“
E. Grinkevičiūtė atvirauja, kad situacija – tikrai liūdna, nes teko atleisti keletą darbuotojų, dėl ateities – neaišku, nes nežinia, ar bus sulaukta kokios nors pagalbos iš valstybės.
„Jei bent tą pabrangimą kompensuotų – galbūt tada galėsime išsilaikyti. Mes norime dirbti, nenorime užsidaryti, bet nežinome, kaip bus“, – kalba pašnekovė.
Kebabinės direktorė sako, kad kitas variantas būtų branginti produktus, bet pamini, kad iš aplink esančių konkurentų jų produktai – ir taip jau vieni brangiausių.
E. Grinkevičiūtė nurodo, kad kainos galbūt būtų keliamos netgi visu euru, kas klientams yra labai didelė suma, o tai, anot jos, yra labai rizikinga.
„Nebus kito kelio: jei nesulauksime paramos – tada kelsime, jei pradėsime nebesulaukti klientų – tada teks užsidaryti“, – liūdnai kalbėjo kavinės atstovė.
Ir papildomi 20 centų mažina srautus – apie pelną net nesvajoja
Vienos kebabinės atstovai sutiko pasidalinti savo situacija anonimiškai.
Jie papasakojo, kad kainos pradėjo nežmoniškai kilti jau per pandemiją: „Maisto verslas turbūt yra vienintelis, kuris nukentėjo taip smarkiai, nes brango absoliučiai viskas pradedant nuo plastiko, pabaigiant aliejumi, daržovėmis, mėsa.“
Jie atkreipė dėmesį, kad auga ir nuomos kainos, ir mokesčiai, atsirado didelė konkurencija tarp atlyginimų, todėl sunkiau išlaikyti ir darbuotojus.
„Ir greitas maistas yra vienas iš tų, kur kainų labai pakelti neįmanoma – daugiausiai pakeli 20 centų už kebabą ir tai žmonėms jau atrodo daug, nes greitas maistas nėra būtinybė.
Todėl net ir pakėlus kainas mes nematome kažkokio pagerėjimo, nes klientų srautai mažėja, o ir toks menkas kainų pakėlimas yra ženkliai mažesnis už infliaciją“, – savo patirtimi dalinosi kebabinės atstovai.
Jie nurodo, kad šiuo metu net nesvajoja apie jokį pelną, tik tikisi, kad nereikės atleidinėti savo ilgamečių darbuotojų ir kažkaip pavyks išgyventi iki geresnių laikų.
Pašnekovai priduria, kad vienintelis dalykas, kuris dar padeda išgyventi, yra taikoma PVM lengvata, tačiau, jeigu ji baigsis, kaip žadama nuo kitų metų, nežinia, ar pavyks toliau išsilaikyti.
