Ar išties žmones šiandien vertiname pagal tai, kokį maišelį jie nešasi rankoje? Tokią provokuojančią temą savaitgalį iškėlė tekstų autorė Fausta Marija Leščiauskaitė, socialiniuose tinkluose prabilusi apie mūsų visuomenėje įsigalėjusią išvaizdos ir įvaizdžio maniją.
Viskas prasidėjo nuo vienos Vilniaus gatvėse užfiksuotos nuotraukos, kuria pasidalino fotografas Vincas Alesius. Joje – visiškai paprasta moteris, vilkinti kasdieniais drabužiais ir rankoje laikanti daugkartinį maišelį iš prekybos tinklo. Iš pirmo žvilgsnio – nieko neįprasto. Tačiau kai kurie komentatoriai puolė kritikuoti: esą su tokiu maišeliu sostinėje pasirodyti – „gėda“. Esą reikėtų atrodyti stilingiau.
Fausta neslėpė – tokie pasisakymai ją papiktino. Ji nusprendė į šį absurdišką grožio standartų išaukštinimą pažvelgti su ironija.
„Mieli ubagai ir ubagės!“ – rėžė ji savo žinutėje.
„Pageidauju, kad nevaikščiotumėt po miestą su ‘Lidlo’ ar ‘Maximos’ maišeliais ir nedarytumėte mums, normaliems miestiečiams, gėdos. Nusipirkite ‘Crème de la Crème’ maišelį – nebrangu, bet labai svarbu: ne tik atrodysit padoriai, bet ir socialiniuose tinkluose nepasirodysit kaip ubagai“, – ironizavo ji.
Tokia žinutė – ne apie maišelius. Ji apie visuomenės paviršutiniškumą, apie norą viską vertinti pagal prekių ženklus ir išorę. Ir, kaip pastebi pati Fausta, tokio mąstymo netrūksta – pavyzdžiui, internetinėse pardavimo platformose žmonės rimtai pardavinėja tuščias prabangių prekių dėžutes ar maišelius – vien tam, kad „atrodytų“.
Ši žinutė išprovokavo diskusijas: ar nesame per toli nukeliavę siekdami atrodyti „tinkamai“? Ar tikrai maišelis rankoje nusako mūsų vertę?
O gal metas prisiminti, kad stilius – tai ne etiketė ant maišelio, o tai, kaip elgiamės vieni su kitais?
