Paaiškėjo naujausios sukrečiančios detalės dėl nužudyto 15-mečio

1. Įžanga – žinia, kuri sukrėtė Lietuvą

2024 m. kovą visą Lietuvą supurtė šiurpi žinia iš mažo, iš pirmo žvilgsnio ramaus provincijos miestelio — Vainotrų (pavadinimas redakcijai žinomas, tačiau dėl nepilnamečių apsaugos keičiamas). Tądien ankstyvą rytą ant užmiesčio kelio vingio praeivis rado gulintį kruviną penkiolikos metų paauglio kūną. Šalia—apverstas dviratis, 20 eurų piniginė ir jo mobilusis telefonas, kuris skambėjo dar valandą po radinio. Mažame miestelyje, kuriame naujienos plinta greičiau už policijos pranešimus, ši tragedija tapo ne tik kriminaline byla — ji tapo visuomenės sąžinės išbandymu.

„Mes manėme, kad pas mus taip — neįmanoma,“ sakė šoku neslėpusi vietos vaistininkė, „bet šiandien bijome išleisti vaikus net į mokyklą…“.

Kas iš tiesų įvyko tą lemtingą vakarą? Kodėl penkiolikmetis, kurį visi apibūdino kaip „ramų, mandagų ir tikslo siekiantį“, tapo brutalaus nužudymo auka? Ir kokios naujos, teisėsaugos iki šiol sulaikytos aplinkybės, pagaliau pradeda plaukti į paviršių?

2. Nusikaltimo vakaras: paskutinės valandos ir kronologija

Viskas prasidėjo 2024 m. vasario 27 d., antradienį. Mantas Jasiūnas (vardas pakeistas), devintokas iš Vainotrų pagrindinės mokyklos, apie 17:52 val. tėvams pranešė, jog trumpam išvažiuos pas draugą, gyvenantį kitoje miestelio pusėje.

Liudininkai matė jį važiuojantį dviratį žvyrkeliu link vadinamosios „Stoties kalvos“ — vietos, kur jaunimas dažnai sutinka vakarą, klausydamiesi muzikos ir kalbėdamiesi. Policijos duomenimis, 18:24 val. jis paskutinį kartą prisijungė prie socialinio tinklo „Instagram“, kur išsiuntė žinutę bendraklasei: „jei pavėluosiu — paskambink“.

Toliau paaiškėjo ši preliminari sekų seka:

Pradžioje manyta, kad galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas — kritimas nuo dviračio. Tačiau jau pirmieji ekspertų skyriai iškėlė kitą versiją: mirtis įvyko dėl stiprių smūgių bukais daiktais į galvą ir krūtinės ląstą. Prasidėjo žmogžudystės tyrimas.

3. Auka – kas buvo Mantas Jasiūnas?

Mantas – vidurinės devintokas, antras iš trijų vaikų Jasiūnų šeimoje. Tėvas – tolimųjų reisų vairuotojas, dažnai nebūna namuose. Mama – kirpėja, dirbanti grožio salone miestelio centre. Nuo mažens prieraišus, kantrus ir gerai mokėsi, vėliau susidomėjo technologijomis ir planavo stoti į IT kolegiją Klaipėdoje.

„Jis buvo iš vaikų, kuriems nereikia kartoti du kartus,“ – sakė klasės auklėtoja Eglė B., braukdama ašarą per skruostą. – „Ramiai sėdėdavo paskutiniame suole, visada apsvarstydavo, ką pasakyti. Buvo lyg tiltas tarp draugų – niekada nemėgo konfliktų…“.

Tuo dar labiau keista tapo aistringa versija, kuri pradėjo sklisti vos po kelių dienų: esą Mantas galėjo turėti „skolų“ ar būti įtrauktas į „paauglių sandėrius dėl nikotino pakaitalų“. Tėvai šią versiją kategoriškai neigia: „Mūsų sūnus neturėjo net popierinės bausmės…“

4. Pirmieji įtarimai ir operatyviniai veiksmai

Jau pirmą tyrimo savaitę policija apklausė daugiau nei 35 nepilnamečius, dešimtis suaugusiųjų, atliko dvi kratų bangas ir konfiskavo 18 mobiliųjų telefonų. Įtarimai krypo į tris Mantą pažinojusius bendraamžius – Edviną P. (15 m.), Roką K. (16 m.) ir Luką S. (15 m.), kurie tą vakarą „galimai buvo susitikę“ prie vandenvietės.

Tačiau vienas faktas policijos pareigūnus nustebino labiausiai – visi trys, iš anksto nesitarę, teigė, kad „Mantas turėjo susitikti su kažkokiu vyresniu vaikinu iš gretimo Latvijos pasienio miestelio“. Netrukus pradėjo aiškėti absurdiškai skambanti, bet reali versija: nepilnamečių rate veikė pavienių „veipų“ (elektroninių cigarečių) perpardavinėjimo schemos, o jas kontroliavo 19-metis latvis Oļegs S., kelis kartus matytas Vainotruose važinėjantis BMW markės automobiliu.

Kovo 3 d. vakarą Latvijos pilietis buvo sulaikytas bendroje Lietuvos–Latvijos kriminalinės policijos operacijoje Rygoje ir uždarytas į areštinę Šiauliuose. Policija pranešė, kad šio asmens mobiliajame telefone aptiktas susirašinėjimas su Mantu, tačiau turinys viešai kol kas nepateiktas.

5. Liudytojai: ką pasakoja trys nepilnamečiai draugai?

Iš pažiūros paprastas susitikimas tarp keturių paauglių, tyrėjams išnarplioti tapo tikru galvosūkiu. Edvinas, Rokas ir Lukas – trys Manto bendraamžiai – apie lemtingąjį vakarą davė net kelis kartus besiskiriančius parodymus. Pradžioje jie tvirtino, kad su Mantu susitiko tik trumpam, tačiau netrukus, suspaudus tikrinimų kiečius ir išanalizavus jų telefonų GPS duomenis, išryškėjo kita tiesa: vaikinai kartu praleido ne mažiau kaip 40 minučių.

Liudytojų parodymai, kaip rekonstravo kriminalistai:

• 18:25 – visi keturi susitinka už senosios vandenvietės plytinio pastato.
• 18:30–18:49 – vyksta „pokalbis“ – galimai konfliktas dėl pinigų (liudytojai kalba apie 30–40 €).
• 18:49–18:54 – Mantas paskambina į neidentifikuotą numerį (vėliau paaiškėja – Oļego S.).
• 18:55 – pagal įrašytą Edvino P. žinutę Telegram platformoje: „viskas, varyk“.
• 19:02 – Mantas bando bėgti link kelio. GPS užfiksuoja judesį ~14 km/h greičiu.

Vienas itin svarbus epizodas iškyla tyrėjams perklausius netoliese esančio žirgyno kameras: 19:03 val. keliuku lekia tamsus BMW, o už kokių 100 m – pasimetęs Mantas stumia dviratį. Įrašas neryškus, tačiau policija įsitikinusi – mašina priklauso pagrindiniam įtariamajam latviui.

Vienas liudytojų, Lukas, jau antrą apklausą pravirksta sakydamas: „gal reikėjo iš karto skambinti policijai – bet išsigandome, buvome vaikai“. Tyrėjams šis liudijimas tapo pagrindu išplėsti tyrimą – nebe kaip netyčinio nužudymo, o kaip sąmoningai suplanuoto susidorojimo dėl nepilnamečių kontrabandinių sandėrių.

6. Įtariamasis – kaip 19-metis latvis tapo pagrindiniu asmeniu byloje

Oļegas S. – Latvijos pilietis, užaugęs pasienyje, vietos policijai žinomas kaip smulkus vagilius ir nelegalių nikotino skysčių platintojas. Pastaraisiais metais jis ne kartą buvo pastebėtas lankantis Vainotruose – vietos jaunimas jį vadino „Latvis Oļis“.

Tyrimo metu nustatyta:

• 2023 m. spalį – jį fiksavo mokyklos kameros prie kiemo vartų.
• 2024 m. sausį – jis viešėjo pas giminaitį, gyvenantį vos 2 km nuo Manto.
• Vasario 27-osios dieną – jo telefonas buvo registruotas Lietuvos tinkluose nuo 16:40 iki 20:17 val.

Prokuratūros versija: Mantas turėjo perduoti 140 eurų, kuriuos buvo surinkę kiti paaugliai iš vape skysčių perpardavimo. Spėjama, jog pinigus vėlavo grąžinti, todėl buvo „pamokytas“. Tačiau „pamoka“ virto tragedija.

Sulaikant latvį Rygoje, jo telefone aptikta neištrinta žinutė Edvinui P.: „jei nemoki – bus kūdikių ašarų, supratai?“. Ši frazė prokurorams tapo psichologiniu įrodymu – galimas poveikio priemonės bauginant nepilnamečius buvo naudojamos jau seniai.

Nors Oļegas kaltės nepripažįsta, jo automobilyje rasti kraujo pėdsakai, kurie, atlikus DNR tyrimą, „didele tikimybe sutampa su auka“. Advokatas tvirtina, kad tikimybė „ne šimtaprocentinė“ ir įtariamasis „galėjo tą vakarą paimti kažką rasto pakelėje, nežinodamas, kas tai yra“. Visgi spaudimas visuomenėje reikalauja atsakymų.

7. Teismo medicinos išvados – kokias kančias patyrė paauglys?

Kovo 7 d. Lietuvos Teismo medicinos tarnyba pateikė išvadas, kurios pribloškė net patyrusius pareigūnus:

• Ant kūno rasta 12 smūgių bukais daiktais (galimai geležine lazdele).
• Laužis noseikaulio ir dešiniojo žandikaulio srityje.
• Kairės rankos riešo lūžis – „gynimosi trauma“.
• Mirtis įvyko dėl masyvios galvos smegenų edemos – stipraus smūgio į pakaušį.

Toliau – kelios detalės buvo paskelbtos tik vidiniams dokumentams, tačiau kaip lapkričio mėnesį nutekino vienas žurnalistas, ant Manto marškinėlių nugaros buvo rasti žodžiai parašyti markeriu: „NEVĖLUOK“. Ši sukrečianti detalė lyg raudona gija jungia bylą su pagrindine versija – nusikaltimas buvo bauginimo ir „paskutinio įspėjimo“ aktas, kuris tapo nevaldomai žiaurus.

8. Motyvas, kuris sukausto: skolų spiralė ar brutalus bauginimas?

Tyrėjams įvardijant vis naujesnius faktus, vis aiškiau tapo, kad ši žmogžudystė nebuvo atsitiktinė. Kaltinamasis latvis Oļegas S. ne kartą griežtu tonu reikalavo pinigų, kuriuos paaugliai buvo „įsiskolinę“ už vape produktų. „Nedaug – 70 ar 100 eurų,“ teigia vienas iš apklaustų bendraamžių. Tačiau nepilnamečiams tai – milžiniška suma.

Gana greitai tyrimas ėmė krypti link versijos, kad Mantas nebuvo pagrindinė auka, o greičiau – „tarpininkas“, kurį bendraamžiai pasiuntė „paaiškinti situacijos“. Kodėl būtent jis? Nes „gerai sutardavo su visais“, o Oļegas, kaip rodo žinutės, galimai jam „simpatizavo dėl organizuotumo“ ir tikėjosi, kad būtent jis „suras pinigus“. Kai pinigai neatkeliavo – Mantas tapo lengvu taikiniu.

Kriminalinės žvalgybos informacija rodo, kad vasario mėnesį iš viso buvo užfiksuota penkios bauginančios žinutės Manto telefone:

„Nepamiršiu“, „Gali slėptis, bet rasim“, „Kai verkia tavo mama – bus vėlu“.

Nors advokatas bando šias žinutes interpretuoti kaip „paauglišką humorą“, teismo psichologai tvirtina – tai klasikinis bauginimo modelis. Tokiais atvejais smurtiniai veiksmai gali virti neplanuotai: pradinis tikslas „išgazdinti“ virsta fatališka tragedija.

9. Žiniasklaidos ir visuomenės spaudimas teisėsaugai: protestai ir sąmokslų teorijos

Vos tik informacija apie nužudymą tapo vieša, visa Lietuva reagavo. Socialiniuose tinkluose kilo audringos diskusijos, kas iš tikrųjų kaltas: ar „latvis“, ar patys vietiniai, kurie „pridengia savus“.

Kovo 15 d. miestelio centre įvyko tyliosios eitynės, kuriose dalyvavo daugiau nei 600 žmonių – milžiniškas skaičius miesteliui, kuriame gyvena vos 2000. Žmonės nešė plakatus „Užgesinta vaikystė“, „Kur buvo policija?“, „Grąžinkite saugumą mūsų vaikams“.

Tuo pačiu metu į viešumą ėmė skverbtis sąmokslo teorijos. Kai kurios jų – kad Oļegas S. buvo tik „pėstininkas“ kur kas didesnėje cigarečių kontrabandos schemoje, o tikrieji užsakovai – neva net vietos verslininkai ar pareigūnai. Prokuratūra oficialiai paneigė šias versijas, tačiau spaudimas darė savo: vidaus reikalų ministrė buvo priversta paviešinti, kad šiai bylai skirti „didžiausi ištekliai per pastaruosius 5 metus nepilnamečių nusikaltimų segmente“.

10. Psichologų komentarai: kodėl žiaurėja nepilnamečių susidorojimai?

Lietuvos psichikos sveikatos specialistai tvirtina, kad pastarųjų metų tendencijos – itin neraminančios: smurtas tarp nepilnamečių žiaurėja ir dažnėja, o socialinės medijos kuria „uždarus bauginimo ratus“, kuriuose retai kada dalyvauja suaugusieji.

„Tai klasikinis atvejis, kai vaikas atsiduria ne savo vaidmenyje – jis tampa derybininku tarp agresoriaus ir grupės. Stresas, spaudimas, gėdos jausmas nepasakyti tėvams ar policijai – visa tai prasiveržia tokia tragedija,“ – sako vaikų psichologė dr. Skaistė Markevičiūtė.

Dar pavojingiau, kad nepilnamečiai šiandien baimę supranta kaip „autoritetą“. Tokiame fone net elementarios skolų situacijos gali virsti „pamokymais“, kurie eskaluojasi iki ekstremalios fizinės jėgos. Pasak psichologų, Manto atvejis – žiaurus įspėjimas, kad prevencija mokyklose ir tėvų įsitraukimas – nebe pasirinkimas, o būtinybė.