Kodėl vištiena laikoma saugiu maistu, bet turi „tamsiąją pusę“
Vištiena yra vienas populiariausių baltymų šaltinių pasaulyje. Ji lengvai virškinama, nebrangi, universaliai naudojama įvairiuose patiekaluose. Tačiau nors vištiena vertinama dėl savo maistingumo, nedaugelis žino, kad tam tikros jos dalys gali būti pavojingos sveikatai. Mokslininkai ir dietologai perspėja: egzistuoja vištienos vietos, kuriose gali kauptis toksinai, kenksmingos medžiagos ir bakterijos. Jas valgant reguliariai galima ne tik pakenkti organizmui, bet ir padidinti ligų riziką.

Kas slypi vištienos vidaus organuose
Daugelis mėgėjų atranda ne tik įprastus vištienos sparnelius ar šlauneles, bet ir vidurius – kepenis, skrandį, širdeles. Nors šie organai kai kuriose kultūrose laikomi delikatesais, būtina suprasti, kad ypač kepenys yra filtras, per kurį pereina visos vištos vartotos medžiagos. Jei paukštis buvo šeriamas antibiotikais, hormonais ar netinkamu pašaru, toksinai gali kauptis kepenyse. Tokios vištienos dalys tampa potencialiai pavojingos, nes jose yra ne tik maistinių medžiagų, bet ir likučių, galinčių paveikti žmogaus sveikatą.
Kodėl vištienos oda ir riebalai laikomi nesaugiais
Viena nuodingiausių ir kenksmingiausių vištienos dalių – jos oda. Joje kaupiasi ne tik riebalai, bet ir daugybė cheminių likučių. Šiuolaikinė paukštininkystė dažnai neapsieina be antibiotikų, augimo skatintojų ar pesticidų pėdsakų pašare. Visa tai per laiką nusėda odoje, o kepant ji dar labiau prisisunkia kenksmingų medžiagų. Be to, vištienos odos riebalai yra sotieji, o jų perteklius didina cholesterolio kiekį kraujyje ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Nors traški oda gali atrodyti gardžiai, ekspertai perspėja – tai ta vištienos dalis, kurios geriausia vengti.

Vištienos sparneliai – malonumas su rizikos prieskoniu
Sparneliai dažnai laikomi mėgstamiausia užkandžių dalimi, ypač kepant ant grilio ar aliejuje. Tačiau tyrimai rodo, kad šioje vištienos dalyje kaupiasi didžiausias kiekis odos ir riebalų, o kartu ir įvairių teršalų. Be to, sparneliai dažniausiai valgomi su oda, kuri, kaip minėta, yra labiausiai užteršta. Nors kartais sakoma, kad „nuodingiausia“ dalis yra kepenys, iš tiesų reguliariai valgant sparnelius galima gauti panašią žalingą dozę, ypač jei paukštis augintas pramoniniu būdu.

Kokias vištienos dalis geriausia rinktis?
Kad išvengtumėte rizikos, ekspertai rekomenduoja rinktis šias dalis:
- Krūtinėlę be odos – liesa, turtinga baltymų, lengvai virškinama.
- Šlauneles be odos – sultingos, bet su mažiau riebalų ir teršalų.
- Naminių vištų mėsa – iš patikimų ūkių, kuriose nenaudojami antibiotikai ir hormonai.
- Ekologiška vištiena – nors brangesnė, bet sveikesnė ir saugesnė ilgalaikėje perspektyvoje.
Toks pasirinkimas padeda sumažinti kenksmingų medžiagų patekimą į organizmą ir kartu išlaikyti subalansuotą mitybą.
Kaip sumažinti pavojų, jei vis dėlto mėgstate odą ar kepenis
Jeigu negalite atsisakyti kepenėlių ar traškios odelės, verta laikytis kelių taisyklių. Pirmiausia – vištieną visada kruopščiai termiškai apdorokite, nes aukšta temperatūra naikina dalį bakterijų ir parazitų. Antra – rinkitės mėsą iš patikimų šaltinių, ūkininkų, kurie augina be cheminių priedų. Trečia – ribokite tokių dalių vartojimą, paverskite jas retu skanėstu, o ne kasdieniu įpročiu. Taip sumažinsite žalą organizmui ir kartu išsaugosite mėgstamų patiekalų skonį.

Išvada – ne viskas, kas vištienoje, yra sveika
Nors vištiena laikoma dietine mėsa, būtina prisiminti, kad ne visos jos dalys vienodai vertingos. Nuodingiausia dalis yra oda, kurioje kaupiasi didžiausia kenksmingų medžiagų koncentracija. Riziką taip pat kelia kepenys bei sparneliai, ypač jei vištos augintos intensyviuose ūkiuose. Tačiau pasirinkę liesą mėsą, vengdami odos ir rinkdamiesi ekologiškus produktus, galėsite mėgautis vištiena saugiai.

Sveiki, aš esu Darius Jakelionis – žmogus, mėgstantis dalintis įvairiapusiu turiniu. Rašau naujienas, straipsnius ir aktualijas, o taip pat kuriu kiek lengvesnio pobūdžio turinį – maisto receptus bei horoskopus. Mano tikslas – pateikti skaitytojams tiek naudingos informacijos, tiek įkvėpimo ar net pramogos. Noriu, kad kiekvienas apsilankęs rastų ką nors įdomaus ir vertingo sau.
