Sostinės privačios klinikos „Mama, aš sergu“ įkūrėja Indrė Plėštytė-Alminė paskelbė svarbų sprendimą – nebeteiks konsultacijų rusų kalba. Šis žingsnis sulaukė tiek palaikymo, tiek kritikų reakcijų. Gydytoja paaiškino, kad šis sprendimas – asmeninis ir ne visų klinikoje dirbančių medikų pozicija, tačiau pabrėžė, jog jis susijęs su etikos, vertybių ir politinės situacijos klausimais.
„Aš negaliu atsisakyti savo vertybių“ – taip I. Plėštytė–Alminė paaiškino savo sprendimą nebeaptarnauti rusiškai, išskyrus atvejus, kai pagalbos prireikia ukrainiečiams, neseniai atvykusiems į Lietuvą. Gydytoja nurodė, kad, jei pacientas nekalba lietuvių ar anglų kalbomis, konsultacijos bus teikiamos tik su kvalifikuotu vertėju, o vertimo paslaugos turės būti apmokėtos paciento.
„Šiuo sprendimu norėjau pasidalinti ir su kitais gydytojais, galbūt jie taip pat pasielgs“, – sakė medikė, pažymėdama, kad šiuo laikotarpiu ji jaučia didelį nerimą dėl Rusijos agresijos ir jos palaikymo. Gydytoja pabrėžė, kad ji nenori kalbėti rusų kalba, nes jos kalbos žinios nėra pakankamos, kad galėtų suteikti kokybišką medicininę pagalbą. „Visą mediciną mokiausi lietuvių ir anglų kalbomis, nes tarptautiniai straipsniai yra anglų kalba“, – sakė ji.
Kritika ir palaikymas
Po šio įrašo socialiniuose tinkluose gydytoja sulaukė komentarų tiek iš palaikančių žmonių, tiek iš kritikų, kurie laikė šį žingsnį diskriminaciniu. Pasak I. Plėštytės-Alminės, ne vienas rusakalbis pacientas labai reikalavo, kad konsultacijos vyktų rusų kalba, ir net piktinosi, kai gydytoja atsisakydavo kalbėti rusiškai.
„Kai pasakau, kad nekonsultuosiu rusiškai, kyla didžiulis pasipiktinimas. Atsiranda klausimų: kaip aš drįstu?“ – sakė ji. Gydytoja teigė, kad dažnai tenka susidurti su reikalavimais konsultuoti rusų kalba, net jei pacientai nesistengia išmokti lietuvių kalbos, nors jie gyvena Lietuvoje jau ilgą laiką.
Profesionalumo svarba
I. Plėštytė–Alminė pabrėžė, kad profesionali konsultacija negali būti teikiama, jei gydytojas nesijaučia laisvai kalbėdamas užsienio kalba. „Aš turiu užtikrinti kokybišką pagalbą, o jei nekalbu rusų kalba taip, kad galėčiau laisvai ir aiškiai reikšti medicinines rekomendacijas, tai nėra profesinė atsakomybė“, – kalbėjo ji.
„Tai nereiškia, kad aš atsisakysiu gydyti rusų tautybės žmonių“, – tvirtino gydytoja. Pasak jos, konsultacijos bus teikiamos su vertėjo pagalba, kaip tai daroma ir su kitais pacientais, kurie nemoka lietuvių kalbos. „Mūsų klinikoje dirba ir rusų tautybės gydytojų, kurie gali teikti konsultacijas rusų kalba“, – sakė ji.
Užsieniečių konsultacijos Lietuvoje
Medikė taip pat pažymėjo, kad daugeliui kitų užsieniečių – nesvarbu, ar jie iš Ukrainos, ar kitų šalių – nekyla klausimų, kodėl su jais nekalbama jų gimtąja kalba. Pacientai dažnai ateina su vertėjais, ir tai nekelia pasipiktinimo.
„Visame pasaulyje gydytojai neturi mokėti rusų kalbos. Kodėl Lietuvoje toks pasipiktinimas?“ – retoriškai klausė gydytoja, pabrėždama, kad, nors jos sprendimas gali būti nepopuliarus, jis atitinka jos vertybes ir etikos normas. Ji taip pat sulaukė palaikančių žinučių iš kolegų, kurie supranta jos poziciją ir pritaria, kad gydytojo atsakomybė – teikti kokybišką pagalbą, o tam gali prireikti ir vertėjų paslaugų.
„Jei žmogus gimė ir augo Lietuvoje, jis turi mokėti lietuvių kalbą. Tai yra pagrindinė šalis ir kalba, kuria mes turime bendrauti“, – sakė ji.
Apibendrinimas
I. Plėštytė–Alminė akcentavo, kad šis sprendimas yra asmeninis, tačiau kviečia kitas medikus apmąstyti savo poziciją, susijusią su kalbų naudojimu klinikinėje praktikoje, ir užtikrinti, kad konsultacijos būtų kokybiškos ir profesionalios, nepaisant politinių ir socialinių kontekstų.
