Laidų vedėja, keramikė Nomeda Marčėnaitė apsilankė „Žinių radijo“ laidoje „Persona grata“. Pokalbio metu ji ne tik paatviravo apie savo dabartinę kasdienybę, bet ir prisiminė laikus, kai rūpinosi savo sergančia mama bei pajuto turinti savyje pernelyg daug agresijos.
Pastaruoju metu N. Marčėnaitę vis dažniau galima išvysti socialiniuose tinkluose – moteris nevengia dalytis įrašais bei savo kasdienybe. Kaip laidoje atskleidė Nomeda, technologijos jai visada buvo labai įdomu, o moterį ypač stebina tai, kad jos gyvenimu bei veikla domisi ir jaunesnės moterys.
„Žinoma, aš esu įdomiausia savo amžiaus moterims. Bet kas yra keista, jog pas mane į molinėjimus atvažiuoja labai jaunos moterys, kurios mane žino. Aš negaliu tuo patikėti. Mane stebina, kad yra jaunų žmonių, kurie man rašo, domisi. Gal todėl, kad esu menininkė“, – svarstė laidos viešnia.
Turėjo žemą savivertę
Visgi ne paslaptis, kad būnant viešu žmogumi, sunku išvengti smalsių žvilgsnių ir apkalbų. Nomeda tikino, kad dabar jau nebėra jautri visuomenės pozicijai, tačiau tokia visuomet nebuvo.
„Mes praktiškai visi turime žemą savivertę. Aš irgi tokia buvau ir turėjau aiškintis, kodėl taip yra. Jeigu augai absoliučiai normalioje aplinkoje ir susiformavai su vidiniu komfortišku jausmu, kad viskas su tavimi yra gerai, turbūt bus sunku išsimušti iš vėžių. Bet žmonės, kurie iki 40-50 metų, o gal ir visą gyvenimą įrodinėja savo vertingumą, nepatyrė besąlyginės meilės. O ji yra privaloma kiekvienam vaikui. Jeigu negavai jos vaikystėje, teks gydytis ir ieškoti atsakymų“, – kalbėjo N. Marčėnaitė.
Nomeda atskleidė anksčiau pastebėjusi savyje pernelyg didelę agresiją, o ypač į vyrų pusę. Ieškodama priežasčių, kodėl taip yra, moteris daug nagrinėjo savo vaikystę.
„Galiausiai radau atsakymą, kodėl tie niekuo dėti vyrai, manyje įjungdavo tą trigerį. Dabar suprantu, kad čia yra ne apie mane, o apie tą žmogų. Bet kad taip atsitiktų, turi suprasti, kas įvyko tavo vaikystėje. Tam užtenka despotiško tėvo, kuris pats nesupranta, kodėl taip reaguoja. Jie patys augo ydingoje aplinkoje, ypač pokario laiku.
Galiu tik nujausti, kas bus su ukrainiečių vaikais… Tikiuosi, kad jie gaus didelę psichologinę pagalbą, nes kitaip – šakės. Galime savo vaikams kalbėti protingus dalykus, bet jie mokysis iš mūsų elgesio – kaip mes veikiame, kaip elgiamės su savo sutuoktiniu ir panašiai“, – teigė ji.
Aplankė ne vieną psichologą
Nomeda pasakojo, kad šių problemų sprendimui prireikė daug laiko – moteris aplankė ne vieno psichologo kabinetą.
„Psichologai leidžia truputį pamatyti save iš šalies. Aš gal pas kokius penkis psichologus lankiausi, kol jau galiausiai supratau, kad tiesiog leidžiu pinigus. Kartais reikia tikrai ilgos terapijos, kad suprastum savo traumas. Man tai tikrai užtruko. Buvo juokinga, kai maniau, kad su savo agresyvumu jau susitvarkiau, kol kažkuris psichologas pasakė: pažiūrėkite, kaip jūs vairuojate. Kai dingsta agresija vairavimo metu, supranti, kad kažkiek pasikeitei“, – pasakojo N. Marčėnaitė.
Nomeda – moteris, kurios kasdienybėje niekada netrūksta polėkio ir veiklų. Laidos viešnia atskleidė, kad net sutuoktinis vienu žodžiu ją apibūdina kaip „energiją“.
„Draugystės pradžioje jis klausdavo: kas bus, kai tavo energija baigsis? Aš atsibundu ir man visai dienai jos užtenka, labai retai būnu mieguista. Jeigu pavargstu iš vakaro, man užtenka nakties poilsiui. Žinoma, būna tų nerimo atsibudimų ketvirtą valandą nakties. Bet tuomet turiu pokalbį su savimi ir galiausiai vėl pradedu miegoti. O nuo pat ryto jau būnu užsivedusi naujai dienai“, – sakė ji.
Prakalbo apie mamos likimą
Pokalbio metu moteris prisiminė laikotarpį, kai nuolat prižiūrėjo savo mamą. Nors ne vienam žmogui tai gali pasirodyti sunki našta, Nomeda šią patirtį pavertė džiaugsminga.
„Beveik nuo 2017 m. su pertraukomis iki pat 2024 m. prižiūrėjau mamą, buvau vieno asmens slaugos ligoninė. Ji man sakydavo: Nomedėle, aš tau našta. Bet iš tikrųjų aš iš to pasidariau smagumą, savo gyvenimo dėl to neatidėjau. Mėnesiui paguldžiau mamą į ligoninę ir išvažiavau atokvėpio atostogų į Graikiją. Per tą laiką pailsėjau, sugrįžusi vėl kibau su naujomis jėgomis ją prižiūrėti. Į mamos gyvenimo pabaigą sesė sakė: o tu matai, kad ji šypsotis pradėjo?
Mama – pokario vaikas, per bombardavimą į ją sužiuro krūva šukių, tėvas buvo nužudytas, sesutė mirė jos akyse. Ji buvo siaubingai traumuotas žmogus. O aš užaugusi galėjau ja pasirūpinti ir patyriau dėl to daug džiaugsmo. Kiti tokiose situacijose sako: aš pasiaukojau. Jūs nesiaukokite, gyvenkite savo gyvenimą, tik prie to šalia dar padėkite kitam. Ir nebūsite vaikštančios aukos“, – savo mintimis ir išgyvenimais dalijosi N. Marčėnaitė.
Visą pokalbį galite žiūrėti čia:
Šaltinis: tv3.lt
Aš esu Kristina Muraliova – man rašymas yra būdas dalintis tuo, kas įdomu ir svarbu. Kuriu naujienas, straipsnius ir aktualijas, o taip pat lengvesnį turinį – maisto receptus bei horoskopus. Stengiuosi, kad kiekvienas lankytojas rastų ne tik naudingos informacijos, bet ir įkvėpimo ar pramogos kasdienai. Mano tikslas – paprastai ir aiškiai pateikti turinį, kuris praturtina ir sudomina.
