Valdantiesiems pristatant mokesčių sistemos pertvarką, kuria siekiama didesnių pajamų šalies gynybai ir teisingesnio pajamų perskirstymo, viena tema lieka nuošalyje – pensijų apmokestinimas. Nors kalbama apie sąžiningesnį gyventojų pajamų apmokestinimą, daugiau nei milijono Lietuvos gyventojų gaunamos pensijos iš šios diskusijos kol kas išimtos.
Pokyčiai GPM įstatyme – daugiau progresyvumo
Pagrindinis mokesčių reformos akcentas – siūlomos Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pataisos, kurias pristato Finansų ministerija. Aiškinamajame rašte teigiama, kad siekiama sukurti „tvarias pajamas užtikrinančią, veiksmingą, socialiai teisingą“ sistemą, todėl siūloma didinti GPM progresyvumą, priklausomai nuo asmens bendrų pajamų.
Tai reiškia, kad visoms pajamoms, nepriklausomai nuo jų kilmės – ar tai būtų atlyginimas, individuali veikla, turto nuoma, dividendai ar palūkanos – turėtų būti taikomi vienodesni apmokestinimo principai. Tačiau šiuose svarstymuose neliečiama tema – pensijos.
Pensijos: pajamos ar socialinė apsauga?
Lietuvoje pensijos iki šiol dažniausiai neapmokestinamos, ypač jei jos neviršija neapmokestinamojo pajamų dydžio. Tačiau analogiškoje Latvijoje pensijos, viršijančios 1 tūkst. eurų, apmokestinamos 25,5 proc. GPM tarifu. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, 1500 eurų pensiją gaunantis latvis realiai į rankas gauna apie 1372 eurus.
Pagal „Sodros“ duomenis, Lietuvoje daugiau nei 46 tūkst. žmonių gauna senatvės pensijas, viršijančias 1 tūkst. eurų. Jeigu Lietuvoje būtų taikomas Latvijos modelis, šie pensininkai turėtų mokėti gyventojų pajamų mokestį.
Vis dėlto ekonomistas ir Seimo narys Raimondas Kuodis teigia, kad pensijos prilygsta gyventojų sukauptoms santaupoms, todėl jų apmokestinimas būtų neteisingas. Jo teigimu, pensijos jau būna apmokestintos tuo metu, kai žmogus dirba ir moka socialinio draudimo įmokas.
Tačiau šis argumentas kelia abejonių – iki 2019 m. pagrindinę pensijų draudimo įmokų dalį (22,3 proc.) mokėjo darbdaviai, o darbuotojų įmokos siekė vos 3 proc. Be to, darbdavių įmokos nebuvo laikomos darbuotojo pajamomis, todėl GPM joms netaikytas.
Valstybinės pensijos – išimtis be apmokestinimo
Dar labiau nei senatvės pensijų atveju išsiskiria valstybinės pensijos, kurios skiriamos tam tikrų profesijų atstovams – teisėjams, pareigūnams, kariams. Šios išmokos nėra susijusios su anksčiau mokėtomis įmokomis – tai tiesiog biudžeto lėšomis finansuojamos išmokos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2024 m. valstybinio pobūdžio pensijas gavo daugiau nei 86 tūkst. žmonių. Vidutinė pareigūnų ir karių valstybinė pensija gruodį siekė 402 eurus, o teisėjų – net 1285 eurus.
Ministerija pripažįsta, kad pensijos – tai tokios pačios gyventojų pajamos kaip ir kitos „Sodros“ išmokos, pavyzdžiui, ligos ar motinystės pašalpos, kurios apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu.
Nepaisant to, Finansų ministerija kol kas nesvarsto galimybės apmokestinti nei senatvės, nei valstybinių pensijų, nors tai padėtų užtikrinti nuoseklesnę ir teisingesnę pajamų apmokestinimo sistemą.
Nutylima tema visuomenės diskusijoje
Kol valdžia siekia didesnio mokesčių teisingumo ir vienodesnio skirtingų pajamų vertinimo, klausimas dėl pensijų lieka „už kadro“. Nors didžioji dauguma pensijų vis tiek neviršytų neapmokestinamos ribos, aiškesnis reguliavimas bei vienodas požiūris į visas pajamas galėtų būti svarbus žingsnis skaidresnės mokesčių sistemos link.
Ar bus žengtas šis žingsnis, kol kas lieka neaišku – tačiau akivaizdu, kad ši tema vis dar tyli Seimo koridoriuose.
