Būdamas 83-ejų mirė žinomas teatro režisierius Robertas Wilsonas. Apie tai pranešta oficialioje režisieriaus interneto svetainėje.
Skelbiama, kad R. Wilsonas mirė po trumpos, bet staigios ligos.
„Į savo diagnozę pažvelgęs atviromis akimis ir ryžtingai, jis vis tiek jautėsi turintis dirbti ir kurti iki pat pabaigos. Jo darbai scenai, popieriui, skulptūros ir videoportretai, taip pat „Watermill“ centras išliks kaip Roberto Wilsono meninis palikimas“, – teigiama pranešime.
Taip pat pasaulinio garso režisierius nekart statė spektaklius Lietuvoje, be to, R. Wilsono premjera „Septynios vienatvės“ pagal Oskaro Milašiaus kūrybą Nacionalinis Kauno dramos teatre buvo numatyta kitų metų kovą.
Robertas Wilsonas gimė 1941 m. spalio 4 d. Vakoje, Teksaso valstijoje, JAV. Jis buvo vienas žymiausių eksperimentinio ir avangardinio teatro režisierių. Wilsono kūryba garsėja vizualiniu teatrališkumu, lėtais judesiais, simboliškais vaizdiniais ir choreografuotu aktorių judėjimu.
7 dešimtmetyje Niujorke dirbo su kurčnebyliais ir sutrikusio intelekto vaikais, įkūrė Byrd Hoffman mokyklą (1968) ir fondą (1969), su jų nariais terapijos tikslais pastatė spektaklių (BYRD woMAN 1968, Ispanijos karalius, Sigmundo Freudo gyvenimas ir laikai, abu 1969, Kurčiojo žvilgsnis 1971, Josifo Stalino gyvenimas ir laikai 1973, Laiškas Karalienei Viktorijai 1974), juose naudojo neverbalines raiškos priemones.
Režisavo operų, svarbesnės ir jų: Ph. Glasso „Einsteinas paplūdimyje “(1976, atnaujinta 1984, 1992, 2012), R. Wagnerio „Parsifalis“ (1991) ir „Lohengrinas“ (1998), Ch. Gounod „Faustas“ (2008).
R. Wilsono spektakliuose atsisakoma tradicinės fabulos, personažų, būdinga simultaniški, sulėtinti aktorių judesiai, architektūriški scenovaizdžiai, sudėtingos šviesų ir garsų kompozicijos, eksperimentai su laiku ir erdve, yra performanso, šokio, vaizduojamojo meno elementų. Sukūrė vaizdo filmų, instaliacijų, performansų, skulptūrų. Venecijos bienalės prizas Auksinis liūtas už skulptūrą (1993), Europos teatro premija (1997). Imperatoriškoji premija (2023).
