Šokti ar nešokti į ledinį vandenį? Žmonės-ruoniai šį sveikatinimosi metodą aukština. Komforto mėgėjai – peikia. Aišku viena: ledinis vanduo suteikia adrenalino pliūpsnį, pakelia nuotaiką ir grūdina organizmą. Tačiau šalia liaupsinimų gydytojai įspėja – ledinis vanduo gali išprovokuoti lėtines ligas, sukelti puokštę naujų.
Mažina kraujospūdį, didina atsparumą infekcijoms
LRT TELEVIZIJOS laidai „Sveikatos sezonas“ maudynių iniciatorė Lina Mieliauskienė teigia, kad maudytis ji eina dėl vienos iš priežasčių, – kūnas taip malšina skausmą ir gydosi.
„Maudynės vyksta nuo 2015 metų. (…) Svarbiausias momentas, kad organizme labai greitai pradeda cirkuliuoti kraujas. Cirkuliuoja kraujas, vadinasi, kraują išnešioja, vadinasi, kūnas malšina skausmą. Malšindamas skausmą kūnas gydosi. Dėl to mes labai dažnai, kai prasideda kokia infekcija, ką nors sutraukia ar gerklę skauda, mes čia ateiname gydytis. Tą dažniausiai išsigydome daug greičiau. Pati gydausi nuo radikulito – 3 kartai kiekvieną dieną ir tu jau sveikas. Anksčiau aš gulėdavau 2–3 savaites lovoje ir pajudėti negalėdavau. Tai veikia kaip paracetamolis. Skauda galvą – ateik išsimaudyti“, – pasakoja moteris.
Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Laimonas Uščinas pritaria, kad šaltas dušas gali būti naudingas sveikatai.
„Tai tikrai yra įrodytas faktas, kad galima turėti pagerėjimą, pastoviai palaikant šaltą kontrastinį dušą, „ruonių“ gyvenimą, maudantis eketėse. Mūsų atsparumas insulinui, cukraus sunaudojimas tampa geresnis. Sumažėja kraujo spaudimas, mes tampame atsparesni stresui, infekcijoms ir netgi depresijos susirgimams“, – aiškina jis.
Jau 6 sezoną besimaudanti entuziastė Jurgita pasakoja, kad maudynės žiemą didina jos atsparumą įvairioms ligoms.
„Žmonės visada yra komforte – šilti batai, šilta apranga, o po to serga, nes kūnas nesaugo. Kai mes įeiname į vandenį, kūnas sako: kas čia atsitiko? Jis susistato ir auga mūsų imunitetas. To imuniteto dėka paskui visą žiemą nebesergi. Aplink mane visi serga, o aš – ne“, – tikina ji.
Medicinoje šalčio terapija – jokia naujiena. Šaltis gali būti pasitelkiamas tiek skausmui malšinti, tiek grūdintis, tiek chirurginiam gydymui. Tačiau, anot gydytojo, savavališkos žiemos maudynės gali baigtis liūdnai.
„Mes nesame pritaikyti tokiam šokui, tokiam stresui. Jeigu žmogus yra nepasiruošęs lipti į eketę, yra daugybė rizikų susirgti infekcinėmis ligomis dėl padidėjusio kortizolio, kyla didesnė rizika išsivystyti kraujotakos ligoms, patirti komplikacijas dėl turimų gretutinių ligų“, – sako L. Uščinas.
Būtinas tinkamas pasiruošimas
Prieš neriant į šaltus vandenis būtina pasiruošti. Tai šiek tiek užtruks, mažiausiai – kelis mėnesius.
„Pradėti ruoštis reikėtų rudens pradžioje, kai tik pradeda vėsti oras. Reikia pradėti nuo lengvų pasivaikščiojimų lauke po pusvalandį vėsesniu oru, mažiau apsirengus. Kai jaučiamės patogiai šaltyje, tada jau galime pradėti galvoti apie kontrastinį dušą. Kai mes patiriame šaltą vandenį ant savęs, prasideda savotiškas oro trūkumas. Tai duoda signalą, kad įsijungia mūsų autonominė sistema, kad mūsų organizmas pradeda bandyti gelbėti save. Prie šito reikia įprasti, išmokti taisyklingai kvėpuoti ir kuo ilgiau išbūti. Pradedame nuo 30 sekundžių ar minutės duše. Kai jau galime išbūti minutę, susimažiname temperatūrą iki 10 laipsnių ir tada galime eiti į atvirus telkinius“, – nurodo gydytojas.
Šaltį prisijaukinusi Laura aiškina, kad kiekvienos maudynės teigiamai paveikia ir nuotaiką.
„Aš grįžau į Lietuvą ir man buvo labai šalta. Nusprendžiau šaltį prisijaukinti. Išlindus iš tos šaltos upės jautiesi daug geriau. Pirmas kartas buvo su „Vilnelės pankais“, kai jie darė atviras maudynes, vedė kvėpavimo pratimus, teoriją, kaip elgtis vandenyje, kad nestresuotume, nusiramintume, leistume šalčiui skverbtis į kūną ir daryti tai, ką jam reikia daryti“, – pasakoja maudynių entuziastė.
Maudytis grupėje ne tik smagiau, bet ir saugiau – apledėjusioje pakrantėje lengva paslysti, o upėje gali būti stiprių srovių. Be to, šaltis – tai didelis stresas, dėl to niekas nežino, kaip gali sureaguoti organizmas, todėl negalima eiti maudytis po vieną. Lipant į vandenį rekomenduojama susikibti rankomis, o išlipus reikėtų laikytis dar ir šių taisyklių.
„Išlipus iš vandens būtina tęsti apšilimą kaip ir prieš įlipus į vandenį. Mes turime apšilti apie 5 minutes. Mūsų darbas yra kuo greičiau sušilti – apsirengti drabužius ir padaryti mankštelę, kad sušiltų kraujas. Tai niekada nėra šilti rankšluosčiai ar šildanti arbata, bet tai yra raumenų šildymas, natūralus šilumos sukūrimas, kad mes atšiltume“, – tikina gydytojas.
