Liepos 1-ąją, per Nepriklausomybės dienos minėjimą, Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka žėrė grasinimus Vakarams, ypač Baltijos šalims ir Lenkijai. Pasak jo, šios valstybės rizikuoja „išnykti iš pasaulio žemėlapio“, jei toliau rems NATO ir ginkluosis.
Kritika Lenkijai ir Baltijos šalims
„Lenkijos vyriausybė šluote šluoja karinę techniką visame pasaulyje, skolindamasi iš amerikiečių arba jų nurodymu. O viską apmoka jų pačių mokesčių mokėtojai“, – rėžė Lukašenka savo kalboje, nukreiptoje į artimiausius kaimynus.
Jis akcentavo, kad Lenkija ne tik bendradarbiauja su Prancūzija karinėje srityje, bet ir rengiasi pasirašyti analogišką sutartį su Didžiąja Britanija – abiem branduolinėmis valstybėmis. Tai, pasak Baltarusijos diktatoriaus, esą yra „grėsmė Rytams“.
Retorinį toną paaštrindamas Lukašenka priminė Antrojo pasaulinio karo įvykius: „Niekas nebenori prisiminti, kuo baigėsi ‘hitlerinės Europos Sąjungos’ žygis į Rytus“, – teigė jis, taip mėgindamas piešti paraleles tarp dabartinių NATO veiksmų ir nacistinės Vokietijos ekspansijos.
Grasinimai: „Jei nori išnykti – jų pasirinkimas“
Baltarusijos režimo lyderis atvirai pavadino Lietuvą, Latviją, Estiją ir Lenkiją „kitais kariniais poligonais po Ukrainos“. Anot jo, Vakarai šių šalių nedomina kitaip, kaip tik kaip platformos karinėms operacijoms.
„Jei jos nori dar kartą išnykti iš pasaulio žemėlapio – tai bus jų pasirinkimas!“ – skambiai pareiškė Lukašenka.
Lukašenka kaltino Vokietiją siekiant vesti karą „svetimoje žemėje prieš slavų tautas“, o brigadų dislokavimą prie Baltarusijos sienų įvardijo kaip grėsmingą simbolį. Tiesa, Vokietijos pajėgų dislokavimas Lietuvoje yra NATO sprendimo dalis, reaguojant į Rusijos ir Baltarusijos keliamą karinę grėsmę regione.
Nors Lukašenka kaltina kaimynus „besiginkluojant“, pats nuo 2022 metų tapo artimiausiu Rusijos sąjungininku kare prieš Ukrainą. Būtent iš Baltarusijos teritorijos buvo pradėta dalis Rusijos puolimo, o šalies teritorijoje dislokuojamos raketos, galinčios nešti branduolinį ginklą.
Nepaisant nuolatinių grasinimų ir retorikos apie „Vakarų agresiją“, ES ir NATO šalys gynybinius pajėgumus stiprina kaip atsaką į Rusijos ir Baltarusijos veiksmus, ne prieš jas pačias. Tačiau Lukašenka to nepaiso – jo kalbos ir toliau tampa Kremliaus propagandos aidu, nukreiptu prieš demokratines kaimynes.
