Kaunas neteko jautrios, atsidavusios ir bendruomenės mylimos asmenybės – po kovos su klastinga liga mirė 47 metų Reda Rokienė. Skaudžią žinią pranešė Kauno arkivyskupijos Caritas, su kurio veikla R. Rokienė buvo glaudžiai susijusi daugelį metų.
Atsisveikinti kviečiama Kaune
„Į Amžinojo Tėvo namus iškeliavo mūsų brangi kolegė karitietė Reda Rokienė (1978–2025). Nuoširdžią užuojautą reiškiame artimiesiems, kolegoms, draugams“, – pranešė Kauno arkivyskupijos Caritas.
Atsisveikinti su Reda Rokiene bus galima laidojimo namuose „Rekviem“ (Jonavos g. 41A, Kaunas) – antradienį nuo 15 iki 21 val., trečiadienį – nuo 9 iki 21 val. Išlydėjimo ceremonija vyks ketvirtadienį 13 valandą.
Nuo vaikų globos iki pagalbos kalintiems
Vos 18 metų sulaukusi Reda pradėjo savo kelią vaikų globos namuose „Atžalynas“ – dirbo auklėtoja, vėliau tapo pavaduotoja ugdymui ir socialiniam darbui. Jos širdis buvo atvira visiems: regėjimo negalią turintiems vaikams, kalintiems žmonėms, benamystę patiriantiems. Ji lankė nuteistuosius Pravieniškėse, Alytaus pataisos namuose, Panevėžio moterų kalėjime.
Reda taip pat aktyviai veikė „Lions“ klube, vėliau prisidėjo prie pagalbos priklausomybių turintiems žmonėms. Per pandemiją ji platino maistą benamiams, nuolat ieškojo būdų padėti tiems, kuriems pagalbos labiausiai reikėjo.
Klastingas vėžys – kaip perkūnas iš giedro dangaus
Redos kova su sunkia liga prasidėjo, kai jai buvo 44-eri. Po aktyvios vasaros stovyklos ir motociklo teisių įgijimo, moterį užklupo dusulys. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad jos organizme kaupiasi skysčiai. Diagnozė – itin retas ir agresyvus pleuros vėžys. Liga vėliau išplito į kaulus.
Nepaisant sudėtingų chemoterapijų ir gydymų Vokietijoje, liga nepasitraukė. Tačiau Reda nenustojo tikėti ir stengtis. Ji sakė: „Stengiuosi nepasiduoti. Sakau, jog viskas bus gerai. Ir tikrai bus.“
Sportiška, pozityvi, atsidavusi
Visą gyvenimą fizinį aktyvumą propagavusi Reda buvo ir plaukimo trenerė, baigė aukšto meistriškumo plaukimo kursus. Ji retai sirgo – net sloga ją aplenkdavo. Net ir sirgdama vėžiu, ji stengėsi išlikti stipri, palaikė ryšį su Carito bendruomene, jautė stiprų dvasinį ryšį.
Jos istorija, kupina pasiaukojimo, stiprybės ir meilės kitiems, sujaudino tūkstančius žmonių visoje Lietuvoje.
Reda Rokienė paliko neišdildomą pėdsaką – tiek savo darbu, tiek širdies gerumu. Lietuvos Caritas bendruomenė neteko ne tik kolegės, bet ir šviesos žmogaus, įkvepiančio pavyzdžio, kaip gyventi dėl kitų.
Ilsėkis ramybėje, Reda.
