Lietuvoje bręsta esminės pensijų kaupimo reformos – nors valdžia tikina siekianti didesnio pasitikėjimo, ekspertai įspėja: pasekmės gali skaudžiai paliesti visus.
Seimas svarsto permainas, kurios gali pakeisti milijonų lietuvių senatvę. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo padaryti II pensijų pakopą visiškai savanorišką – be privalomo automatinio įtraukimo – ir leisti žmonėms bet kada atsiimti sukauptas lėšas. Tačiau reformos kritikai neslepia nerimo: jei šie pokyčiai bus įgyvendinti, pensijos mažės visiems – tiek pasitraukusiems iš kaupimo, tiek likusiems sistemoje.
Pasak ministrės Ingos Ruginienės, naujoji reforma gimė po ilgo dialogo su visuomene. Jos tikslas – atkurti pasitikėjimą kaupimo sistema, kuri, anot ministrės, per ilgus metus prarado gyventojų palankumą.
„Norime sugrąžinti žmonėms pasirinkimo laisvę. Tie, kurie nori kaupti – turės motyvaciją, nes valstybės subsidija išlieka. Tie, kurie nepasitiki sistema, galės pasitraukti“, – sakė I. Ruginienė.
Tuo metu opozicija skambina pavojaus varpais. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė įspėja, kad liberalizuojant kaupimą, neatsiranda alternatyvų, kurios užtikrintų finansinį saugumą senatvėje.
„Tai tas pats, kas sakyti: pasitraukit, sistema bloga. Tačiau žmonės pinigus išleidžia trumpalaikiams poreikiams ir vėliau lieka basomis“, – sako M. Lingė, prisimindamas Estijos pavyzdį, kai panaši reforma baigėsi masiniu pasitraukimu ir mažesnėmis pensijomis.
Vilniaus universiteto profesorius Teodoras Medaiskis atviras: finansiškai silpniausi – tie, kurie šiai dienai ir taip negeba taupyti – bus pirmieji, kurie pasitrauks.
„Jie nesukaups nieko. Jiems valstybės paskata buvo didžiausia, o dabar jie lieka be nieko“, – tvirtina profesorius.
Jo įsitikinimu, per didelis lankstumas skatina netvarius sprendimus: „Tai kaip įrėžtas signalas: ši sistema neverta pasitikėjimo, bėkite.“
Lietuvos banko atstovas Vaidas Cibas dar kategoriškesnis: „Šie pokyčiai nepadės žmonėms sukaupti daugiau. Galimybė bet kada išeiti sukuria iliuziją, kad galima viską kontroliuoti – bet iš tiesų, tai atveria kelią sprendimams, kurie ilguoju laikotarpiu yra žalingi.“
Pasak jo, demografiniai iššūkiai jau dabar daro spaudimą „Sodros“ pensijoms. Jei mažės II pakopos dalyvių skaičius, visa sistema taps dar pažeidžiamesnė, o sprendimus teks priimti jau ne teoriniu, o krizinio valdymo režimu.
„Sodros“ atstovė Daiva Gerulytė taip pat įspėja – net ir tie, kurie liks kaupti, gaus mažesnes pensijas, nes anuitetų kaina auga, o galimybė juos įsigyti mažėja.
„Už tą pačią sumą žmonės galės įsigyti vis mažesnį anuitetą. Ir vis mažiau žmonių apskritai tą galės padaryti“, – konstatuoja ji.
Konservatorė Gintarė Skaistė rėžia tiesiai: „Tai reforma, kuri visiems mažina pensijas – ir pasitraukusiems, ir likusiems.“
Nepaisant kritikos, ministrė Ruginienė laikosi savo pozicijos: „Leiskime žmonėms spręsti. Jie sugeba apsispręsti, ką daryti su savo pinigais.“
Ji teigia, kad I pakopos („Sodros“) pensijos šiuo metu indeksuojamos sparčiai, o ateityje ministerija sieks dar spartesnio indeksavimo.
„Nesutikime su juodžiausiais scenarijais. Yra žmonių, kurie pasiliks, o jų pasirinkimą turime gerbti. Tai ir yra brandžios visuomenės požymis“, – sakė ministrė.
Tuo metu Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis primena: jei fondai nesugebės įrodyti savo vertės, žmonės išeis. „Tai – jų išbandymo laikotarpis.“
Tačiau jis įspėja – lankstumas gali atsisukti prieš pačius gyventojus: „Jei kiekvienas galės stabdyti kaupimą, dažnas taip ir padarys. O senatvėje liks kaltinti visus, tik ne save.“
Sprendimas – jau netrukus
Diskusijos Seime dar tik įsibėgėja, tačiau pirmieji balsavimai dėl siūlomos pensijų reformos – jau po dviejų savaičių.
Vieniems tai – laisvės ir atsakomybės ženklas, kitiems – lėta kelionė į socialinę atskirtį. Bet viena aišku: šis sprendimas palies kiekvieną. Ir pasekmių laukti nereikės dešimtmečius – jos ateis kartu su pensiniu amžiumi.
