Nors jauni žmonės apie pensiją dažnai dar negalvoja, daugumai ji anksčiau ar vėliau tampa realybe. O kiek metų teks dirbti iki tol?
Naujausią statistiką paskelbė „Eurostat“. Pagal jų duomenis, 15 metų ir vyresnių žmonių tikėtina darbingo gyvenimo trukmė Europos Sąjungoje (ES) 2023 metais siekė vidutiniškai 37,2 metų. Tačiau šis skaičius labai skiriasi priklausomai nuo šalies.
Lietuviai dirbs ilgiau nei latviai ir lenkai
Lietuvoje prognozuojama, kad vidutinė darbingo gyvenimo trukmė sieks 38,5 metų. Tai daugiau nei Lenkijoje (35,5 m.) ar Latvijoje (37,4 m.).
Ilgiausiai darbuotis prognozuojama Nyderlandų gyventojams – net 43,8 metų. Toliau rikiuojasi Švedija (43,0 m.), Danija (42,5 m.), Estija (41,4 m.), Airija (40,4 m.) ir Vokietija (40,0 m.).
Trumpiausia darbingo gyvenimo trukmė – Rumunijoje (32,7 m.), Italijoje (32,8 m.), Kroatijoje, Graikijoje ir Bulgarijoje – po 34,8 metų.
Vyrai dirbs ilgiau nei moterys
Skaičiai rodo ir lyčių skirtumus. Vidutinė vyrų darbingo gyvenimo trukmė ES siekia 39,2 metų, o moterų – 35,0 metų.
Nyderlandų vyrai dirba daugiausiai – vidutiniškai 45,7 metų, o mažiausiai – Rumunijoje (35,9 m.). Moterims ilgiausias darbingo amžiaus laikotarpis prognozuojamas Estijoje (42,2 m.), Švedijoje (42,0 m.) ir Nyderlanduose (41,8 m.). Trumpiausias – Italijoje (28,2 m.) ir Rumunijoje (29,2 m.).
Lietuvoje prognozuojama, kad vyrai dirbs vidutiniškai 38,4 metų, o moterys – 38,7 metų.
Per pastarąjį dešimtmetį darbingo gyvenimo trukmė visoje ES pailgėjo daugiau nei dvejais metais – nuo 34,8 m. 2013-aisiais iki 37,2 m. dabar.
Kodėl ilginasi darbo metai?
Kaip pastebi ekspertai, pagrindinė priežastis – senstanti visuomenė. Gimstamumas mažėja, gyventojai gyvena ilgiau, todėl valstybėms darosi vis sunkiau išlaikyti pensijų sistemas. Mažėja dirbančiųjų, bet daugėja pensijų gavėjų.
Todėl kai kurios šalys pensinį amžių sieja su gyventojų gyvenimo trukme – kuo ilgiau gyvena žmonės, tuo vėliau jie gali išeiti į pensiją.
Lietuvoje – ilgas darbo stažas, bet trumpas laikas pensijoje
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pažymi, kad būtinasis stažas pensijai gauti Lietuvoje palaipsniui didinamas – iki 35 metų. Skaičiuojama, kad lietuviai, kurie gauna vidutinę senatvės pensiją, iš viso dirba apie 40 metų.
Tačiau lyginant su kitomis ES šalimis, Lietuvoje dirbama ilgai, bet pensijoje praleidžiama mažai laiko. Lietuviai dirba vidutiniškai 42,3 metų, o nuo pensinio amžiaus sukakties gyvena dar 17,9 metų. Tuo tarpu ES gyventojai pensijoje praleidžia vidutiniškai virš 21 metų.
Pensinis amžius kol kas nesikeis
Ministerija sako, kad nors pensinio amžiaus ilginimas – dažnai pasaulyje naudojama priemonė, Lietuvoje tokių planų šiuo metu nėra.
„Dar 2015–2016 m. buvo bandymų susieti pensinį amžių su tikėtina gyvenimo trukme, bet Seimas nusprendė to nedaryti. Iki 2026 metų pensinis amžius jau ir taip yra palaipsniui didinamas“, – teigiama ministerijos komentare portalui.
Pasak jų, Lietuvoje žmonės sveikai gyvena trumpiau nei pensinis amžius – moterų sveiko gyvenimo trukmė siekia 62,3 metų, vyrų – 58,2 metų.
„Daugeliu atvejų, iki sulaukę pensijos žmonės jau būna peržengę sveiko gyvenimo ribą, tad kol kas kalbėti apie pensinio amžiaus didinimą nėra pagrindo“, – komentuoja ministerija.
