Švedija ir Latvija kitąmet planuoja mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) maistui. Tai reiškia, kad šiose šalyse už pagrindinius maisto produktus žmonės mokės mažiau. Tokia idėja 2022 m. buvo išsakyta ir Lietuvos politikų, tačiau nebuvo įgyvendinta. Ir ne be reikalo – Finansų ministerija ir ekonomistai vienbalsiai pabrėžia, kad tokios lengvatos yra kenksmingos valstybės biudžetui.
Latvijos valdžia nuo 2026 m. liepos 1 d. iki 2027 m. birželio 30 d. PVM planuoja sumažinti duonai, kiaušiniams, geriamajam pienui ir žaliai vištienai.
Tuo metu Švedijos vyriausybė į pakeitimus įtrauks daugiau prekių ir PVM tarifą nuo 12 iki 6 proc. sumažins visiems maisto produktams. Mažesnis PVM Švedijoje numatytas nuo 2026 m. balandžio 1 d. iki 2027 m. pabaigos.
Tikėtina, kad šių šalių pavyzdžiu norės pasekti ir kai kurie Lietuvos politikai, todėl artimiausiu metu gali pasigirsti panašūs siūlymai.
Tačiau ar Lietuva iš tikro galėtų imtis tokių pokyčių?
Pasiūlymų Lietuvoje jau buvo
Šiuo metu Lietuvoje maisto produktams yra taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas.
Visgi dar šiemet buvo siūlymų būtiniausiems maisto produktams bei paslaugoms, susijusioms su maitinimu, PVM sumažinti iki lengvatinio 9 proc. tarifo.
Pasiūlymą Seimui teikusi socialdemokratė Modesta Petrauskaitė kovą dalijosi, kad toks sprendimas kasdieninių prekių kainas Lietuvoje sumažintų 8–10 proc.
Politikė vylėsi, kad tokios pataisos galėtų pristabdyti kainų augimą, taip pat atpigintų patiekalus kavinėse.
Teikdama siūlymą M. Petrauskaitė akcentavo, kad dabar daug Lietuvos žmonių vyksta pigesnių produktų į Lenkiją, o mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams dažnai sunku įpirkti ir būtiniausius maisto produktus.
„Kai žmogus neturi galimybės ir neišgali įsigyti būtiniausių maisto produktų, tam (…) yra tiesiog žmogiškumas“, – kalbėjo politikė.
Ji taip pat pabrėžė, kad PVM mokesčio lengvatos maisto produktams taikomos daugelyje Europos Sąjungos (ES) valstybių.
Be to, Seime buvo pasirodęs ir grupės parlamentarų siūlymas įvesti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą šviežiems vaisiams, daržovėms ir uogoms.
Pataisų autoriai iš valdančiųjų bei opozicijos atstovų tada sakė, kad, remiantis Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos ir Vokietijos patirtimi, lengvatinis PVM vaisiams ir daržovėms gali skatinti sveikesnę mitybą, vietos žemės ūkio plėtrą ir mažinti šešėlinę rinką.
Taip pat jie siūlė 5 proc. PVM taikyti ir ekologiškiems produktams, naudojamiems valstybės ir savivaldybių mokyklose, darželiuose, ligoninėse, globos namuose, taip pat nacionaliniams patiekalams gaminti.
Pasak projekto iniciatoriaus Kęstučio Mažeikos, pasiūlytu projektu buvo siekiama užtikrinti, kad sertifikuoti ir ekologiškais pripažinti produktai būtų naudojami gaminant maistą tam tikrose valstybės ir savivaldybių finansuojamose viešosiose įstaigose.
Visgi nė viena iš šių pataisų nebuvo įgyvendinta.
Kitų šalių pavyzdžiai ne visada pasiteisina
Finansų ministerija pažymėjo, kad paprastai pagrindinis tikslas nustatant lengvatinius PVM tarifus yra sumažinti atitinkamų prekių (paslaugų) kainas ir suteikti tiesioginę naudą jų vartotojams.
Visgi ministerija pastebi – praktika ir statistiniai duomenys rodo, kad prekės (paslaugos), kurioms sumažinamas PVM tarifas, iš esmės nepinga arba nepinga tiek, kiek sumažinamas PVM tarifas, todėl nėra pasiekiamas pagrindinis lengvatos tikslas.
Be to, ministerija atkreipia dėmesį, kad nustačius lengvatinį PVM tarifą visoms ar tik tam tikroms maisto produktų grupėms ne tik galimai nesumažėtų šių prekių kainos, bet ir atsirastų ryškūs neigiami padariniai valstybės biudžeto pajamoms.
„Pavyzdžiui, taikant lengvatinį 5 proc. PVM tarifą mėsai ir mėsos produktams valstybės biudžetas per metus netektų apie 197 mln. eurų, pienui, pieno produktams, kiaušiniams – apie 138 mln. eurų. O, jeigu šis tarifas būtų taikomas visiems maisto produktams, įskaitant nealkoholinius gėrimus, – net 800 mln. eurų“, – dalijosi ministerija.
Jai paantrino ir SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, kuris pasidalijo, kiek pinigų iš biudžeto dėl šių lengvatų neteks Latvija ir Švedija.
Pavyzdžiui, Latvijai per numatytą laikotarpį PVM sumažinimas gali apie 31 mln. eurų sumažinti valstybės biudžetą.
Tuo metu Švedijos užmojai PVM sumažinti visoms maisto prekėms, anot ekonomisto, šalies biudžetą sumažins daugiau nei 3 mlrd. eurų.
Be to, T. Povilauskas pastebėjo, kad tokie pokyčiai retai būna laikini.
„Laikini tarifai labai dažnai virsta pastoviais, nes vėliau valdžiai per skaudu sugrįžti prie didesnio tarifo“, – komentavo ekonomistas.
Nepaisant to, kad dabar Lietuvoje visais įmanomais būdais yra bandoma padidinti šalies biudžetą, kad būtų galima daugiau pinigų skirti gynybai, ekonomistas mano, kad Latvijos ir Švedijos pavyzdžių įkvėpti politikai PVM sumažinimą maisto produktams netrukus vėl siūlys ir Lietuvoje.
Visgi, anot jo, tokios pataisos Lietuvoje įgyvendintos greitu metu nebus dėl biudžeto klausimo įtampos.
„Įtemptas kitų metų biudžetas, kai deficitas bus ne mažesnis negu 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), apribos tokius pageidavimus.
Apleisti tokias mintis taip pat galima matant ir vėl Lietuvoje pradedantį atsigauti vartotojų pasitikėjimą po nedidelio nuosmukio metų pradžioje. Mokesčių reforma daugelio žmonių neišgąsdino, darbo rinka – stabili, žiema su energetikos kainomis negąsdina, o dar kitų metų pensijų pinigai, kaitinsiantys prekybos rinką…“ – dalijosi specialistas.
Be to, T. Povilauskas pabrėžia, kad ne visuomet galima remtis kitų šalių praktika, nes ji nebūtinai pasiteisins. Pavyzdžiui, Švedijos biudžetas leidžia drąsiau naudoti tokias priemones ir praradimai jiems nėra tokie skaudūs, kokie būtų Lietuvai.
Kai kurios prekės Latvijoje – pigesnės jau dabar
Latviai PVM planuoja sumažinti tik duonai, kiaušiniams, geriamajam pienui ir žaliai vištienai.
Portalas tv3.lt palygino šių prekių kainas prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėje Lietuvoje ir Latvijoje šiuo metu.
Pavyzdžiui, 0,5 l pieno Lietuvoje kainuoja 0,95 euro, tuo metu Latvijoje – 0,69 euro. Tai reiškia, kad net prieš PVM mažinimą pienas Latvijoje yra pigesnis.
Tuo metu kiaušiniai – pigesni Lietuvoje. 10 kiaušinių kaina Lietuvoje siekia 2,49 euro, o Latvijoje – 2,89 euro.
Vištienos kaina dar su nemažintu PVM yra mažesnė kaimyninėje Latvijoje. Lietuvoje 0,5 kg vištienos blauzdelių mėsos kainuoja 3,19 euro, tuo metu Latvijoje – 2,49 euro.
T. y. kainos skiriasi net 0,7 euro už tą pačią prekę.
Galiausiai duonos kainos yra gana panašios abejose šalyse. Pavyzdžiui, „Toste“ prekinio ženklo duona skrudinimui Lietuvoje kainuoja 2,09 euro, o Latvijoje – 2,19 euro.
„Maximos“ Pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas pabrėžė, kad lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“, kaip Lietuvoje veikiantis verslo subjektas, laikosi mūsų šalyje galiojančių teisės aktų.
Jis įvardijo, dėl kokių priežasčių skiriasi tų pačių prekių kainos Lietuvoje ir Latvijoje.
„Kiekvienoje šalyje rinkos sąlygos yra skirtingos, todėl skiriasi ir maisto produktų kainos.
Prekės savikainai įtaką daro daugelis veiksnių: darbo užmokestis, transportavimo išlaidos, taikomi akcizai bei pakuočių mokesčiai“, – komentavo M. Tilmantas.
Anot jo, dėl šių priežasčių negalima nei numatyti, nei prognozuoti, ar Latvijoje prekės po pokyčių bus pigesnės nei Lietuvoje.
Maistas pabrango daugiau nei 50 proc.
Kiek anksčiau yra rašęs naujienų portalas tv3.lt, Lietuvoje kainų augimas nesustoja ir maždaug pusmetį laikosi aukštame lygyje, o metinė prekių ir paslaugų infliacija – ties 4 procentų riba.
Bendrai per paskutiniuosius metus prekių kainos išaugo 5 proc., per 3 metus – 19, o per 5 metus – 55 proc.
Kainas stebintys ekspertai vardija, kad per metus labiausiai pabrango kava, kur fiksuojamas virš 70 proc. kainų augimas.
Taip pat pastebima, kad 70 proc. brango obuoliai, 50 proc. brango jogurtai, o 20 proc. – visi kiti pieno produktai.
Apie tokį prekių kainų augimą kiek anksčiau pasisakė ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, kuris išskyrė kelias pagrindines priežastis, dėl ko gi maistas pas mus tiek pabrango.
„Nuo šio dešimtmečio pradžios vidutinės maisto prekių kainos padidėjo daugiau nei 50 proc. Kai kurie maisto produktai – pienas, kiaušiniai, duona – pabrango dar daugiau“, – pripažįsta ekonomistas.
Anot jo, brangimą lėmė tiek didesni įmonių pelnai, tiek darbo sąnaudos, tiek energijos ištekliai.
„Šiek tiek tam įtakos turėjo padidėjęs įmonių grynasis pelningumas (nuo 5,3 proc. iki 6,7 proc.), pabrangę kai kurie grūdai (kviečiai pabrango beveik trečdaliu), 75 proc. padidėjusios žaliavinio pieno supirkimo kainos.
Bet daugiausiai tam įtakos turėjo beveik trigubai išaugusios gamtinių dujų kainos ir 67 proc. padidėjęs minimalus atlyginimas (ir visos darbo sąnaudos)“ – pastebėjo N. Mačiulis.
Šaltinis: tv3.lt
Aš esu Kristina Muraliova – man rašymas yra būdas dalintis tuo, kas įdomu ir svarbu. Kuriu naujienas, straipsnius ir aktualijas, o taip pat lengvesnį turinį – maisto receptus bei horoskopus. Stengiuosi, kad kiekvienas lankytojas rastų ne tik naudingos informacijos, bet ir įkvėpimo ar pramogos kasdienai. Mano tikslas – paprastai ir aiškiai pateikti turinį, kuris praturtina ir sudomina.
