Vilniuje viešėjęs Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis atvirai pripažino, kad jo požiūris į Ukrainos integraciją į Europos Sąjungą (ES) skiriasi nuo Lietuvos vadovo Gitano Nausėdos vizijos. Pastarasis ne kartą ragino nustatyti konkrečią datą – 2030 metų sausio 1-ąją – kaip momentą, kai Kyjivas turėtų tapti Bendrijos nare.
„Mes kiek kitaip su prezidentu žvelgiame į Ukrainos integraciją ES. Mūsų pokalbiai bus tęsiami kitame lygmenyje. (…) Aš neatmetu galimybės pilno solidarumo su Ukraina, bet čia yra reikalai tarp Lenkijos ir Ukrainos“, – Prezidentūroje sakė K. Nawrockis.
K. Nawrockis pabrėžė, kad Ukrainos integracija į ES turi būti vertinama nuosaikiai ir realistiškai. Anot jo, Lenkija remia Ukrainą, tačiau sprendimai dėl narystės negali būti priimami skubotai. Šis požiūris kontrastuoja su Lietuvos vadovo griežtesne linija, jog tik aiškios datos nustatymas suteiktų Ukrainai strateginį tikslą ir paskatintų reformas.
Veto dėl išmokų: pagalba tik dirbantiems
Diskusijas dar labiau paaštrino K. Nawrockio sprendimas vetuoti įstatymą, numatantį socialines išmokas ir sveikatos priežiūrą visiems Ukrainos pabėgėliams, net tiems, kurie nedirba.
„Mes ir toliau esame atviri padėti Ukrainos pabėgėliams, tai nepasikeis. Tačiau per 3,5 metų situacija smarkiai pasikeitė. Įstatymas turi būti pakoreguotas“, – aiškino Lenkijos vadovas.
Jis akcentavo, kad populiariosios „800+“ išmokos turi būti taikomos tik tiems ukrainiečiams, kurie dirba Lenkijoje ir moka socialinio draudimo įnašus.
„Tas pats pasakytina ir apie mediciną: žmonės, kurie nemoka įnašų, negali būti privilegijuotoje padėtyje, palyginti su Lenkijos piliečiais“, – pažymėjo jis.
Kartu su veto prezidentas pateikė ir savo alternatyvią įstatymo projekto versiją, ragindamas parlamentą ją peržiūrėti. Nawrockis teigė, kad būtina užtikrinti sąžiningą balansą tarp lenkų mokesčių mokėtojų interesų ir pagalbos nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams.
Narystės ES klausimas stringa
Ukraina dar 2022 m., vos Rusijai pradėjus plataus masto invaziją, pateikė oficialią paraišką dėl narystės ES. Tačiau šiandien procesas faktiškai įstrigęs – derybų eigą blokuoja Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas.
Budapeštas tvirtina, kad karo apimtos šalies priėmimas į Bendriją sukeltų papildomų saugumo rizikų ir galėtų įtraukti Vengriją į tiesioginį konfliktą su Rusija.
Lietuvos pozicija išlieka griežta
Nepaisydamas sąjungininkų atsargumo, G. Nausėda toliau laikosi pozicijos, kad ES privalo parodyti Ukrainai vienybę ir aiškią politinę valią. Jo teigimu, konkrečios datos nustatymas yra gyvybiškai svarbus, nes tai ne tik suteiktų Kyjivui vilties, bet ir taptų tvirtu politiniu signalu visai Europai.
Aš esu Kristina Muraliova – man rašymas yra būdas dalintis tuo, kas įdomu ir svarbu. Kuriu naujienas, straipsnius ir aktualijas, o taip pat lengvesnį turinį – maisto receptus bei horoskopus. Stengiuosi, kad kiekvienas lankytojas rastų ne tik naudingos informacijos, bet ir įkvėpimo ar pramogos kasdienai. Mano tikslas – paprastai ir aiškiai pateikti turinį, kuris praturtina ir sudomina.
