Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda dar metų pradžioje pasirašė įstatymą, atšaukiantį nuo 2024 m. sausio 1 d. planuotus grynųjų pinigų apribojimus. Per visus metus šalyje nepasikeitė niekas – grynieji pinigai lieka galimi atsiskaitymams be papildomų suvaržymų.
Varšuva aiškiai pasipriešino Briuselio kursui, kuris skatina viską skaitmenizuoti. Lenkijos Teisingumo ministerija pabrėžia: grynieji nėra šešėlinės ekonomikos šaltinis, o piliečių laisvės garantas.
„Grynieji pinigai yra laisvė, nepriklausomybė, privatumas ir mokėjimų saugumas“, – teigia Seimo narys Zbigniewas Ziobro. „Jei kas nenori naudoti elektroninių pinigų, turi turėti teisę naudoti grynuosius, kurie yra suverenumo simbolis.“
Teisingumo viceministras Marcinas Warcholas priduria, kad daugiau nei 18 proc. lenkų neturi mokėjimo kortelių, o tarp vyresnių nei 65 metų – net 48 proc. Todėl galimybė naudotis grynaisiais yra svarbi tiek saugumui, tiek kasdieniams pirkimams.
Šiuo metu Lenkijoje galioja tik vienas ribojimas – verslo sandoriams (B2B) nustatyta 15 tūkst. zlotų riba. Visi kiti atsiskaitymai grynaisiais lieka neriboti.
Europos Centrinis Bankas (ECB) kuria skaitmeninį eurą, kuris teoriškai turėtų būti patogus ir saugus, bet kritikai teigia, kad jis gali tapti nauja kontrolės forma:
- ECB planuoja nustatyti 3 tūkst. eurų laikymo ribą elektroniniams pinigams.
- Tokia valiuta leis matyti kiekvieną operaciją ir ateityje galbūt net riboti, kur ir kaip žmogus gali leisti pinigus.
Lenkijos sprendimas atsisakyti ribojimų tapo simboliniu kontrastu: šalis pasirinko principą, o ne patogumą.
„Grynieji – tai ne technologijų klausimas, tai laisvės klausimas“, – sako Z. Ziobro.
Kitose šalyse, tokiose kaip Švedija ar Norvegija, grynieji praktiškai išnyko – daugiau nei 98 proc. atsiskaitymų vyksta kortelėmis arba per programėles.
Lenkija išlieka vienintele ES šalis, kur piliečiai turi realią teisę rinktis, kaip atsiskaityti. Tai gali tapti nauju konfliktu tarp Varšuvos ir Briuselio, nes nuo 2027 m. visoje Europos Sąjungoje planuojama įvesti 10 tūkst. eurų ribą grynųjų mokėjimams.
Tuo tarpu Lietuvoje „Nemuno aušros“ frakcija siūlo padidinti atsiskaitymų grynaisiais ribą nuo 5 tūkst. iki 15 tūkst. eurų, siekdama išsaugoti piliečių finansinę laisvę ir atsparumą krizinėms situacijoms.
„Grynieji yra valstybės saugumo elementas. Jei stringa skaitmeninė infrastruktūra, jie tampa vienintele atsiskaitymo priemone“, – teigia frakcijos atstovai.
Diskusijos Seime jau prasidėjo, o Finansų ministerija siūlo šiam pasiūlymui nepritarti, teigdama, kad Lietuvoje jau yra patogios galimybės atsiskaityti negrynaisiais.
Lenkijos pavyzdys rodo, kad technologinis progresas ne visada reiškia laisvę. Kai pinigai tik ekrane – jie gali būti išjungti vienu mygtuku. Šalis, gindama teisę naudoti grynuosius, siunčia signalą: laisvė rinktis – neatskiriama suvereniteto dalis.
Sveiki, aš esu Darius Jakelionis – žmogus, mėgstantis dalintis įvairiapusiu turiniu. Rašau naujienas, straipsnius ir aktualijas, o taip pat kuriu kiek lengvesnio pobūdžio turinį – maisto receptus bei horoskopus. Mano tikslas – pateikti skaitytojams tiek naudingos informacijos, tiek įkvėpimo ar net pramogos. Noriu, kad kiekvienas apsilankęs rastų ką nors įdomaus ir vertingo sau.
