Lietuvos krepšinio rinktinės talismanu buvęs ilgametis kineziterapeutas Juozas Petkevičius, geriau visiems žinomas tiesiog Juozuko vardu, atpažįstamas net tarp tų, kurie nesidomi krepšiniu. Jo dukra Miglė pasakoja, kad tėčio energija – tiesiog neblėstanti, mat eidamas 79-uosius gyvenimo metus jis net išmoko važinėti riedučiais. „Toks jo būdas“, – aiškina Miglė, atviraudama apie jųdviejų tvirtą ryšį ir prisiminimus, likusius nuo vaikystės, praleistos krepšinio stovyklose kartu su rinktinės žaidėjais.
Šeštadienio popietėmis žiūrovus prie ekranų kviečiančioje „Lietuvos ryto“ televizijos įdomių istorijų bei netikėtų avantiūrų laidoje „Pirmi kartai“ – įdomus pokalbis su kineziterapeuto Juozo Petkevičiaus dukra Migle Salduke, kuri Marvelės žirgyne pirmą kartą išbandė jodinėjimo sportą. Nors šis iššūkis – visai naujas, sportas Miglei nėra svetimas. O ypač krepšinis, kuris ją lydėjo nuo pat vaikystės, stebint tėčio darbą.
„Man buvo penkeri, kai tėtis pradėjo dirbti su krepšiniu. Visada buvau šalia jo, vaikystėje kartu su rinktine vykdavau į stovyklas, gyvendavau su tėčiu ir krepšininkais, o teipai būdavo mano žaislai, tad tikrai mačiau visą tą sporto bei krepšinio dvasią. Visi sakydavo, kad esu tėčio kopija, gal todėl pasirinkau tą patį kelią – baigiau kineziterapijos magistrą ir dirbau su sportininkais“, – laidoje atvirauja moteris.
Nors Miglė nuo mažens sukosi tarp krepšininkų, stipriausias jos gyvenimo įkvėpimas visada buvo tėtis. Todėl ji su šypsena prisimena legendinio Juozuko entuziazmą, artimą jųdviejų ryšį ir mažus kasdienius ritualus, kurie išliko iki šiol.
„Tėčiui 79-eri, o jis prieš tris mėnesius išmoko važinėti riedučiais, nes toks jo būdas. Būdavo laikas, kai labai jo pasiilgdavau ir laukdavau, kol grįš namo, bet kai jis būdavo namuose, turėjome tradiciją – niekada neužmigdavau be jo masažo ir jis kiekvieną vakarą ateidavo jo padaryti. Iki šiol puoselėjame stiprų ryšį, kiekvieną dieną susiskambiname“, – pasakoja Miglė.
Užaugusi šalia legendinio krepšinio pasaulio žmogaus, Miglė nuo mažens matė ne tik sporto užkulisius, bet ir tėčio gebėjimą džiaugtis gyvenimo smulkmenomis. Vienas iš jos ryškiausių vaikystės prisiminimų – pirmieji olimpinio pasaulio atspindžiai jų namuose.
„Pamenu, tėtis grįžo 1992 metais iš olimpiados ir parvežė dalyvio medalį bei du lagaminus šokoladukų. Su visais vaikais kieme apžiūrinėjome tą medalį ir valgėme saldumynus, nes mėgdavau viskuo dalintis su pasauliu“, – istorija dalinasi pašnekovė.
Šis nuo vaikystės jaustas noras dalintis su kitais Miglės gyvenime niekur nedingo, tik šiandien ji dalinasi ne vien šokoladais. Moteris yra įkūrusi paramos ir labdaros fondą „ESU“, kuris padeda sunkiomis onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams bei jų šeimoms.
„Pagrindinė fondo veikla – būti su tais žmonėmis. Aš einu į ligonines, darome įvairiausias edukacijas: piešiam, kepam, gaminam, verdam – viską, kas vyksta paprastame gyvenime, nes kaip aš sakau, jei serga vaikas – serga visa šeima. Jie ligoninėse gyvena ne savaitėmis, o metais, todėl norisi tos šviesos, norisi organizuoti didžiulius renginius toms šeimoms, nes taip užsimezga draugystės“, – teigia Miglė.
Laida šeštadienį 17:00 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją.
Sveiki, aš esu Darius Jakelionis – žmogus, mėgstantis dalintis įvairiapusiu turiniu. Rašau naujienas, straipsnius ir aktualijas, o taip pat kuriu kiek lengvesnio pobūdžio turinį – maisto receptus bei horoskopus. Mano tikslas – pateikti skaitytojams tiek naudingos informacijos, tiek įkvėpimo ar net pramogos. Noriu, kad kiekvienas apsilankęs rastų ką nors įdomaus ir vertingo sau.
