Šv. Velykos – tai ne tik pavasario šventė, bet ir vilties, tikėjimo bei atgimimo simbolis. Šią dieną šviesa nugali tamsą, o gyvybė – mirtį. Tai metas, kai sustojame akimirkai, prisimename svarbiausias vertybes ir dalijamės džiaugsmu su artimaisiais.
Šia proga tv3.lt naujienų portalo skaitytojams kunigas Ričardas Doveika primena tikrąją šv. Velykų prasmę ir siunčia prasmingą palinkėjimą tautiečiams.
Šv. Velykų tradicija
Kunigas R. Doveika sako, kad per Velykas krikščionys švenčia Kristaus kančią, mirtį ir prisikėlimą – tikrą istorinį įvykį, aprašytą Šventajame Rašte ir perduodamą iš kartos į kartą krikščionių bendruomenėje jau daugiau nei du tūkstančius metų.
Anot jo, šis įvykis pradėjo naują civilizacijos istoriją Žemėje – su krikščionybe atėjo nauja era, kuri vėliau „pagimdė“ valstybes, tautas ir padėjo susiformuoti kraštams.
„Iš religinio žvilgsnio, tai yra duoto Dievo pažado žmogui įsikūnijimo, atpirkimo ir išganymo išsipildymas. Mes, krikščionys, esame tuščio kapo religija – Velykose, po visos Senajame Testamente aprašytos žmonijos išganymo istorijos, įvyksta realus prisikėlimas“, – sako kunigas.
R. Doveika pabrėžia, kad jei per Kalėdas švenčiame Kristaus gimimą, tai per Velykas minime jo atliktą misiją – žmogaus atpirkimą, sutaikymą su Dievu ir išganymą.
„Velykos mums primena, kad esame ne ateities, bet amžinybės žmonės. Ši šventė dar kartą patvirtina, kad žmogus yra Dievo sukurtas, jo pradėtas ir pagimdytas. Nors gyvename už rojaus ribų ir neišvengsime mirties bei nuodėmės patirties, į tai įsiveržia dieviškoji, gailestingoji meilė“, – pažymi kunigas.
Pasak jo, Dievas tapo žmogumi, nes nesusitaikė su mintimi, kad žmogus yra mirtingas. Dievas sukūrė žmogų ne mirčiai, o gyvenimui, ne laikinumui, o amžinybei, nes žmogus yra aukščiausia jo kūrybos išraiška.
„Sukūręs žmogų, Dievas matė, kad tai yra labai gera. Velykos mums primena, kad žmogus yra pats geriausias dalykas šiame pasaulyje. Nors žmogaus istorijoje buvo nuopuolių ir nuodėmių su skaudžia pasekme – mirtimi, tai yra ir Dievo įsipareigojimo istorija.
Jis pažadėjo sugrąžinti žmogų į jam priklausančią vietą – gyvenimą, santykį su Dievu, nemirtingumą, prisikėlimą ir išganymą“, – aiškina kunigas.
Anot R. Doveikos, visi šie religiniai, žmogiškieji ir krikščioniškos civilizacijos pradžios momentai yra krikščionių bendruomenės esmė – jie prisimenami, švenčiami ir džiaugsmingai išgyvenami per Velykas.
Ką svarbu atlikti per Velykas?
Velykas, pasak kunigo R. Doveikos, pradedame švęsti nuo Verbų sekmadienio, kai prisimename Kristaus įžengimą į Jeruzalę – jo pasirengimą kančiai, mirčiai, palaidojimui ir prisikėlimui.
„Savaitė tarp Verbų sekmadienio ir Velykų vadinama Didžiąja savaite. Trečiadienį prieš Velykas baigiasi Gavėnios laikotarpis, o nuo Didžiojo ketvirtadienio prasideda Velykinis tridienis.
Per tris dienas – Didįjį ketvirtadienį, Didįjį penktadienį ir Didįjį šeštadienį – bažnyčios liturgijoje susirinkusi bendruomenė apeigomis, Šventojo Rašto skaitymu, malda ir komunijos priėmimu išgyvena visą išganymo istoriją“, – sako kunigas.
Tikras krikščionis katalikas, anot R. Doveikos, Velykas išgyvena įsitraukdamas į Velykinį tridienį – švęsdami nuo Didžiojo ketvirtadienio, krikščionys įsitraukia į Velykinės paslapties išgyvenimą.
„Didįjį ketvirtadienį įsteigiama Eucharistija – pirmą kartą aukojamos Kristaus mišios. Taip pat minimos Paskutinės vakarienės mišios. Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį suimtas Kristus praleidžia kalėjime – tai reiškia, kad Dievas tampa žmogaus sukurtos sistemos įkaitu.
Bažnyčiose šiai atminčiai įrengiamas garbinimo altorius, kur po mišių pernešama komunija ir Kristus simboliškai praleidžia naktį kape“, – aiškina kunigas.
Didžiojo penktadienio reikšmė
Kunigas Ričardas Doveika pabrėžia, kad Didysis penktadienis yra vienintelė diena metuose, kai nėra aukojamos ir laikomos mišios, nes Kristus tą dieną miršta – yra prikalamas prie kryžiaus, kenčia.
„Didįjį penktadienį rengiamos kryžiaus pagerbimo pamaldos. Tai ne mišios, nes jų tą dieną nebūna. Kunigas apeigų pradžioje atsigula kryžiumi ant žemės, taip visos bendruomenės vardu atgailaudamas už klaidas ir nuodėmes. Skaitoma Kristaus kančios istorija, apmąstomas jo kentėjimas ir mirtis ant kryžiaus, atliekama kryžiaus pagarbinimo apeiga“, – teigia kunigas.
Didysis šeštadienis – tylos diena, nes „karalius ilsisi“, o Jėzus Kristus yra kape. Visą dieną nėra aukojama jokių mišių, tačiau vyksta gyva tradicija – maisto ir vandens šventinimas visose bažnyčiose. Šią dieną bažnyčiose šurmuliuoja daugybė žmonių, visi ruošiasi Didžiojo šeštadienio vakarui.
„Didįjį šeštadienį vakare rengiamos Velyknakčio pamaldos – Kristaus prisikėlimo šventimas. Šventinama ugnis, įžiebiama Velykinė žvakė, skamba šlovinimo giesmė. Pagal seną tradiciją, Velyknakčio metu krikštijami suaugusieji, kurie ruošėsi priimti krikštą, ir švenčiamos mišios“, – pasakoja kunigas.
Ankstyvą Velykų rytą vyksta šventosios mišios su procesija aplink bažnyčią. Tokiu būdu krikščionys dalyvauja iškilmingose bažnyčios apeigose, šlovindami Kristaus prisikėlimą.
Siunčia linkėjimus lietuviams
Kunigas R. Doveika nuoširdžiai linki, kad šiais jubiliejiniais katalikų bažnyčios metais, kurie yra pavadinti vilties metais, švęsdami šių metų šv. Velykas, dar kartą patirtume viltį.
„Vilties, kuri niekada neapgauna ir neišduoda, nes viltis remiasi į mūsų patį kertinį tikėjimo akmenį – Kristų. Velykos tegul dar kartą mus sustiprina supratime, kad mes esame ne ateities žmonės, o esame amžinybės žmonės“, – linki kunigas.
R. Doveika taip pat kviečia per Velykas įsileisti žinią į savo širdį – kad esame nemirtingi, Dievo sukurti ir mums dovanojamas gyvenimas. Jis primena, jog būnant kartu su žmonėmis ir su Dievu, visi nepatogumai, iššūkiai bei problemos yra įveikiami.
„Labai noriu nuoširdžiai palinkėti iš Velykų kylančios vienybės džiaugsmo, kylančio gyvenimo džiaugsmo, kylančio Dievo, žmogaus artumo poreikio džiaugsmo ir dar kartą apsisprendimo už viltį savo gyvenime.
Su viltimi keliaujant per mums patikėtą istoriją ir mums dovanojamą laiką, mes kartu su Dievu įrašome pilnaverčio žmogaus gyvenimo istoriją šioje planetoje – ir tegul toji istorija būna ryškiai, sodriai ir labai viltingai mūsų rašoma“, – pokalbį užbaigė jis.
