Kol birželio orai Lietuvoje labiau primena užsitęsusį pavasarį, klimatologas prof. Arūnas Bukantis ramina – tikroji vasara dar tik prasideda. Nors artimiausiomis dienomis sulauksime ir lietaus, ir vėsesnių orų, jau liepos pradžioje šalyje numatoma šilumos banga, o mėnesio antroje pusėje tikėtina sulaukti ir tikros vasariškos kaitros.
Permainingas savaitgalis:
„Šeštadienis bus lietingas, o sekmadienį – mažiau lietaus ir daugiau saulės. Temperatūra pradės kilti – sulauksime 20–22 laipsnių šilumos, bet išliks vėjuota“, – teigė klimatologas tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Jo žodžiais, savaitgalio orai primins ribą tarp pavasario ir vasaros.
Liepos pradžia:
Pirmosios liepos dienos žada malonią staigmeną: termometrai gali pasiekti net 30 laipsnių žymą.
„Liepos 1 d. – apie 22–23 °C, o 2–3 dienomis – net iki 30 °C. Į Lietuvą atkeliaus anticiklonas iš pietų, kuris atneš šiltas oro mases. Vėjas susilpnės, o orai taps vasariškai šilti“, – prognozuoja A. Bukantis.
Tiesa, pajūryje oras išliks kiek vėsesnis dėl vandenyno poveikio ir vėsesnių vakarų krypčių vėjų.
Po šilumos bangos, maždaug nuo liepos 4–5 d., termometro stulpelis vėl kris – orai vės, laikysis 17–21 laipsnio šilumos. Vis dėlto kritulių bus mažiau, o kai kuriuose regionuose jų trūksta ir šiuo metu.
„Šiaurės ir šiaurės rytų Lietuvoje fiksuojamas ilgalaikis lietus – stichinis reiškinys, kai per du mėnesius iškrinta beveik tris kartus daugiau kritulių nei įprasta. Kai tuo metu pietvakariuose jau fiksuojamas jų trūkumas“, – aiškino klimatologas.
Tikroji vasara – nuo liepos vidurio
Liepos viduryje vėl numatomas šilumos sugrįžimas. „Nuo liepos 13–14 d. dažnai fiksuosime apie 25 laipsnius dieną, naktys taip pat bus šiltesnės – tarp 10–17 °C“, – teigė A. Bukantis.
Karščio bangų artimiausiu metu nenumatoma, tačiau jų tikimybė didės mėnesiui einant į pabaigą. „Liepos trečiasis dešimtadienis – šilčiausias metų laikotarpis Lietuvoje, o po jo seka rugpjūčio pradžia“, – primena ekspertas.
Kartu su karščiu į Europą vis dažniau atkeliauja ir pavojingi orų reiškiniai. Lenkiją visai neseniai nusiaubė smarki audra su kruša, škvalais ir net viesulais. A. Bukantis paaiškino, kad tokių reiškinių priežastis – kontrastingų oro masių susidūrimas.
„Kai karščiai susiduria su šaltais, drėgnais Atlanto ciklonais, susidaro galingi kamuoliniai debesys su pavojingais stichiniais reiškiniais. Lenkijoje tai pasireiškia stipriausiai, o į Lietuvą tokios sistemos ateina jau gerokai susilpnėjusios“, – teigė mokslininkas.
Karščiai – vis intensyvesni
Pasak klimatologo, klimato kaita lemia tai, kad karščio bangos tampa vis intensyvesnės. „Anksčiau stichiniu laikytas 33–38 °C karštis dabar dažnai pasiekia 40–45 °C, ypač Viduržemio jūros regione. Jos ilgėja, tampa stipresnės ir kelia daugiau grėsmių“, – įspėja jis.
Kol kas Lietuvoje ilgalaikiai karščiai, trunkantys 10–15 dienų, neprognozuojami. Visgi vasara dar tik įsibėgėja – ir orų staigmenų, pasak klimatologo, dar tikrai sulauksime.
