Kone kasdien eidami apsipirkti susiduriame su kasininkais, kurie neretai tampa visų prekybos tinklų negandų atpirkimo ožiais. Nors darbas nėra lengvas, neretai jiems siūlomas atlyginimas yra tik vos vos didesnis nei minimali alga.
Lietuvoje dirba 55 tūkst. kasininkų. Tai bene populiariausia darbo vieta šalyje. Tiesa, nors darbo vieta populiari, atlyginimai šiame sektoriuje neįkvepiantys.
Neretai kasininkais dirbantys asmenys gauna tik kiek daugiau nei minimalų darbo užmokestį. 2025 m. minimalus atlyginimas popieriuje siekia 1038 eurus arba 777 eurus į rankas.
LRT.lt nusprendė pasidomėti, kokius atlyginimus kasininkams-pardavėjams Lietuvoje siūlo didieji prekybos tinklai.
Vienoje didžiausių šalies „Maximų“, esančioje Vilniaus „Akropolyje“, kasininkui siūlomas 1105–1210 eurų darbo užmokestis popieriuje (811–864 eurai į rankas). Peržiūrėjus prekybos tinklo skelbiamus darbo pasiūlymus matyti, kad bendrai kasininkų atlyginimai varijuoja nuo 1090 iki 1225 eurų popieriuje (803–872 eurai į rankas).
Prekybos tinklas „Iki“ kasininkams-pardavėjams siūlo 1050–1185 eurų atlyginimą popieriuje (783–851 euras į rankas).
„Rimi“ kasininkams siūlo 1065–1265 eurų atlyginimą (791–892 eurai į rankas), o vyr. kasininkams – 1310–1610 eurų (915–1067 eurus į rankas).
„Lidl“ išsiskiria didesniais atlyginimais. Jų pateiktuose darbo pasiūlymuose atlyginimai varijuoja nuo 1070 iki 1950 eurų popieriuje (793–1240 eurų į rankas). Tiesa, reiktų pažymėti, kad prekybos tinkle nėra atskirų kasininko pozicijų, darbuotojai nuolat keičiasi užduotimis – dirba kasoje, pildo prekėmis lentynas, atlieka vaisių ir daržovių šviežumo kontrolę, dirba kepykloje.
Patys didžiausi atlyginimai siūlomi prekybos tinkle „Norfa“ – 1200–2000 eurų popieriuje (859–1265 eurai į rankas).
D. Dundulis: kasininkai uždirba ir 2 000 eurų į rankas
Bene didžiausius atlyginimus rinkoje kasininkams mokančios „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis pažymi, kad prekybos tinkle dirbančių žmonių atlyginimai nėra fiksuoti. Jie priklauso nuo darbo rezultatų, kurie apskaičiuojami pagal specialias formules: kuo efektyviau dirbama, tuo didesnis būna ir atlyginimas.
„Kasininkų algos daugiausia priklauso nuo asmeninės apyvartos ir aptarnautų pirkėjų skaičiaus, taip pat nuo parduotuvės apyvartos. Kuo apyvartos ir aptarnautų klientų skaičius didesnis, tuo didesnis ir uždarbis“, – sako D. Ryliškis.
2024 m. lapkričio mėnesį visų darbuotojų atlyginimų vidurkis „Norfoje“ siekė 1 945 eurus popieriuje (1237 eurai į rankas). „Kasininkų atlyginimai yra didesni nei bendras vidurkis“, – tikina D. Ryliškis.
Tuo metu pats „Norfos“ prekybos tinklų savininkas Dainius Dundulis pabrėžia, kad yra ir tokių kasininkų, kurie per mėnesį gauna daugiau nei 2 tūkst. eurų į rankas.
„Jeigu kasininkai dirba ir jų nereikia ieškoti kažkur pagalbinėse patalpose, tai jų atlyginimai prekybos sektoriuje tikrai aukšti. Tikrai žinau, kad yra nemažai kasininkų, kurių atlyginimas į rankas siekia 2 000 eurų ir daugiau“, – tvirtina jis.
Tikrai žinau, kad yra nemažai kasininkų, kurių atlyginimas į rankas siekia 2 000 eurų ir daugiau
D. Dundulis tikina, kad tokius rezultatus leidžia pasiekti veiklos efektyvumas.
„Galimai, vertinant technologijas, naudojamas prekybos centro valdyme, esame aukščiausiai rinkoje. Konkurentų įvedinėjami sprendimai pas mus yra įdiegti seniausiai. (…) Tiesą sakant, aš net nežinau, ką šiandien galėtume padaryti daugiau, stengdamiesi dar labiau efektyvinti darbą. Ne tai, kad darbuotojas daugiau bėgtų, darytų, bet kad jam lengviau būtų“, – tikina verslininkas.
Be to, D. Dundulis sako pastebintis tendenciją, kad fizinį darbą dirbančių žmonių atlyginimai auga sparčiau nei dirbančių protinį.
„Ar neatsitiks taip, kad fizinį darbą dirbančių žmonių atlyginimai susilygins su kai kurių specialybių protinį darbą dirbančių žmonių. Šiuo metu matau, kad kai kur sparčiau auga dirbančiųjų fizinį darbą atlyginimai. Pavyzdžiui, IT techniko atlyginimas auga lėčiau nei pas mus sandėlio darbuotojo. Žinoma, kalbu ne apie IT genijus.“
Pavyzdžiui, IT techniko atlyginimas auga lėčiau nei pas mus sandėlio darbuotojo
D. Dundulis
Profsąjunga: tai nėra lengvas darbas
„Gegužės 1-osios profesinės sąjungos“ pirmininkas Tomas Marcinkevičius LRT.lt sako ir pats kadaise dirbęs kasininku.
„Daug kas šį darbą laiko nekvalifikuotu, žemiausio rango. Tačiau nėra jis toks jau paprastas. Reikia dirbti su pinigais, kasa ir žmonėmis. O tų žmonių būna įvairių“, – pasakoja T. Marcinkevičius.
Daug kas šį darbą laiko nekvalifikuotu, žemiausio rango. Tačiau nėra jis toks jau paprastas
T. Marcinkevičius
Jo teigimu, grubus klientų bendravimas ar konfliktinės situacijos būdavo kone kasdienybė.
„Kasininkas tampa neigiamų emocijų sugerėju. Tai kaina per didelė, tai prekė ne ten padėta, tai pyksta, kad alkoholio neparduodi tuo metu, kai to negalima daryti. Jei kažkas negerai parduotuvėje, už visa tai kasininkas atsiima. Tampi tarsi klientų aptarnavimo centru“, – sako profsąjungas vadovas.
Kasininkas tampa neigiamų emocijų sugerėju. Tai kaina per didelė, tai prekė ne ten padėta, tai pyksta, kad alkoholio neparduodi tuo metu, kai to negalima daryti
T. Marcinkevičius
Daliai kasininkų, pašnekovo teigimu, nepatinka ir tai, kad vis rečiau kasininkai dirba tik kasoje.
„Vis labiau populiarėja švediškas modelis, kur kasininkas yra ir salės darbuotojas, ir sandėlininkas, ir t. t. Pradininkai šito modelio Lietuvoje buvo „Lidl“. (…) Vieni to nemėgsta, kitiems tai patinka“, – teigia profsąjungos vadovas.
Jis įsitikinęs, kad atsižvelgiant į tai, kiek pastangų reikia įdėti, kasininkų atlyginimas turėtų būti didesnis.
„Žinoma, kad per mažas atlyginimas. Klausimas, kodėl jis toks žemas išsilaiko. Buvo bandymų steigti profsąjungas, tačiau jos dažniausiai būna popierinės arba įsteigtos paties darbdavio“, – sako T. Marcinkevičius.
„Gegužės 1-osios profesinės sąjungos“ dėl prekybos darbuotojų teisių pažeidinėjimo, T. Marcinkevičiaus teigimu, sulaukia nusiskundimų, tačiau trūksta darbuotojų vieningumo.
„Problema, kad visam kolektyvui trūksta vienybės ir tada lieka klausimų keliantis žmogus vienas. (…) Mes visada sakome, kad jei ateisi vienas, geriausiu atveju nueisime į Darbo ginčų komisiją. Jei kreipsis daugiau kolegų, yra daugiau svertų“, – aiškina profsąjungos vadovas.
Svarbesnis nei darbuotojų pasitenkinimas yra pelnas
Kol kas prekybos tinklai neskelbia savo 2024 m. finansinių rezultatų, tačiau 2023 m. visiems buvo pelningi (išskyrus „Rimi“). Pavyzdžiui, „Maxima LT“ fiksavo net 129 mln. eurų pelną, tačiau kasininkams siūlomi atlyginimai čia tikrai nėra didžiausi rinkoje.
Vilniaus universiteto profesorius, sociologas Boguslavas Gruževskis sako, kad atlyginimą įmonėje neretai lemia įmonės pelningumas ir darbuotojo galia.
„Pirmasis kriterijus rodo, kad atlyginimai tikrai galėtų būti didesni. Atlyginimai didėja, tačiau jie įprastai auga tik tokiu tempu, kiek didėja minimali alga. Antrasis faktorius – darbuotojo galia, tai yra jo unikalumas darbo vietoje, svarba. Aišku, čia darbuotojas neturi ypatingo unikalumo. (…) Nors pelnai dideli ir būtų galima mokėti daugiau, darbuotojų netrūksta, (…) atsiranda savitarnos kasos, tai niekas neskatina darbdavių didinti atlyginimų. O darbuotojai nemoka tų atlyginimų išreikalauti“, – sako profesorius.
Jis teigia palaikantis tokį ekonomikos modelį, kai darbdaviai, esant finansinėms galimybėms, dosniai dalinasi darbo vaisiais.
„Kad prekybos tinklai būtų sąmoningi ir numatytų galimybes remti darbuotojus. Tačiau jie to nedaro, nes nemato rizikos. Svarbesnis nei darbuotojų pasitenkinimas yra pelnas. Tai nėra malonu“, – pažymi B. Gruževskis.
Svarbesnis nei darbuotojų pasitenkinimas yra pelnas. Tai nėra malonu
B. Gruževskis
Profesorius svarsto, kad galbūt ateityje Europos Komisija turėtų pradėti svarstyti, ar nederėtų įvesti minimalių proporcijų tarp pelno ir darbuotojų pajamų.
Paprašytas pasvarstyti, ar ateityje kasininko-pardavėjo specialybė išliks, profesorius mano, kad, tobulėjant savitarnos kasoms, kasininkų reikės vis mažiau.
„Manau, kad ateinančius 5–7 metus žmogus bus tikrai reikalingas. Tačiau ateityje galbūt išvis kasos išnyks“, – teigia B. Gruževskis.
Prekybos tinklai vardija, kiek didins atlyginimus 2025 m.
LRT.lt komentaro apie kasininkų darbo užmokestį kreipėsi ir į 5 didžiuosius prekybos tinklus Lietuvoje.
Prekybos tinklo „Maxima LT“ Personalo departamento direktorė Tatsiana Ihnatovich pažymėjo, kad be minėto atlyginimo darbuotojas gali gauti skatinamąją premiją (kuri priklauso nuo padalinio pasiektų rezultatų bei asmeninio darbuotojo indėlio), sveikatos draudimą, dovanas švenčių proga ir t. t.
„Skatinamąją premiją kiekvieną mėnesį gauna apie 70 proc. „Maxima LT“ prekybos darbuotojų. Ji vidutiniškai sudaro 14 proc. darbo užmokesčio. 2024 m. skatinamųjų premijų fondas siekė apie 18 mln. eurų, panašus išliks ir 2025 metais“, – sako T. Ihnatovich.
Ji taip pat pasidalino, kaip keisis darbuotojų atlyginimai 2025 m.: „2025 m. darbo užmokestis prekybos, gamybos ir logistikos darbuotojams vidutiniškai augs 9 proc. Kasininkų-pardavėjų augs analogiškai, apie 9 proc. Šiemet atlyginimų fondui esame numatę skirti 17 mln. eurų.“
„Lidl Lietuvos“ personalo vadovė ir valdybos narė Sandra Savickienė pažymėjo, kad atlyginimai visiems darbuotojams 2025 m. bus didinami vidutiniškai nuo 5 iki 10 proc.
„Atlyginimų biudžetui skirsime 7 mln. eurų daugiau“, – pabrėžė ji.
„Lidl“ atstovė taip pat teigė, kad prekybos tinklo darbuotojai gauna ir papildomų naudų – privatų sveikatos draudimą, „Lidl“ dovanų korteles, vitaminų ir maisto papildų rinkinius, galimybę visiems norintiems darbuotojams ir jų vaikams iki 14 metų nemokamai pasiskiepyti nuo gripo ir t. t.
Prekybos tinko „Iki“ atstovė Gintarė Kitovė pažymėjo, kad, be konkurencingo atlyginimo, darbuotojai darbovietėje gauna priedus ir papildomų naudų, pavyzdžiui, sveikatos draudimą, nemokamą maitinimą, nuolaidas apsiperkant „Iki“, šventines dovanas.
Ji taip pat skaičiuoja, kad lyginat 2024 m. pradžią su 2025 m. pradžia, „Iki“ kasininkų atlyginimai augo 13 proc.
„Maxima“ ieško 100 kasininkų
Prekybos tinklų atstovai taip pat pasidalino ir mintimis, ar sunku į kasininko poziciją pritraukti darbuotojų.
„Norfos“ savininkas D. Dundulis akcentavo, kad atsakymas priklauso nuo parduotuvės vietovės.
„Būčiau neteisus, jei sakyčiau, kad labai lengva, tačiau tikrai yra nemažai parduotuvių, kur yra eilė laukiančiųjų įsidarbinti. (…) 80–90 proc. mūsų darbuotojų į šį darbą žiūri kaip į nuolatinį, manau, kad pas konkurentus yra atvirkščiai“, – svarsto D. Dundulis.
„Maxima“ atsakė šiuo metu Lietuvoje ieškanti apie 100 kasininkų-pardavėjų.
„Darbuotojų poreikis prekyboje visada yra didesnis nei kituose sektoriuose, tad didelės samdos apimtys, lemiamos sezoniškumo, veiklos specifikos, visuomet kelia daugiau iššūkių“, – sako T. Ihnatovich.
„Lidl“ į klausimą, ar nėra sunku rasti darbuotojų, atsakė aptakiai. „Natūralu, kad darbuotojų kaita nėra išvengiama nei viename sektoriuje, tačiau galime pasidžiaugti, kad mūsų suteikiamas finansinis stabilumas ir papildomos naudos leidžia išlaikyti darbuotojus bei didina jų lojalumą. (…) Dėl vykdomos tinklo plėtos nuolat ieškome ir komandos papildymų įvairiuose šalies miestuose.“
„Iki“ atstovė G. Kitovė pažymėjo, kad visoje darbo rinkoje jaučiamas darbo jėgos trūkumas, o konkurencija tarp darbdavių nuolat auga.
„Siekdami užtikrinti darbuotojų išlaikymą, sukūrėme specialius pritraukimo paketus. Naujosiose parduotuvėse dirbantiems darbuotojams siūlome dovanų kortelių paketą, kurio vertė siekia 500 eurų. Tuo tarpu nutolusiose parduotuvėse, kur darbo jėgą surasti ypač sudėtinga, taikome ir papildomas paskatas“, – sako G. Kitovė.
