Lietuvą alins karščiai, o klimatologas įspėja: laukia iššūkių kupina vasara. Vis dažnesnės karščio bangos, neprognozuojamos šalnos ir ekstremalios liūtys tampa vis didesniu iššūkiu tiek poilsiautojams, tiek žemės ūkio sektoriui. Pietų Europoje jau fiksuojami pavojingi 40-ies laipsnių karščiai, o klimatologai perspėja – panašūs reiškiniai artėja ir į Lietuvą.
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjosi klimatologas Arūnas Bukantis ir sodininkystės ūkio vadovas Džiugas Palionis.
Anomalijos stiprėja
Pasak klimatologo A. Bukančio, klimato ekstremumai ne tik dažnėja, bet ir stiprėja. Gegužę Ispanijoje jau fiksuotas daugiau nei 40 laipsnių karštis – tai viena ankstyviausių karščio bangų per pastaruosius metus.
„Tokia temperatūra jau tampa iššūkiu net pietiečiams, o vasaros viduryje kai kurie Viduržemio regionai gali tapti vis mažiau patrauklūs poilsiui“, – teigia A. Bukantis.
Tuo metu Šiaurės Europoje, įskaitant ir Baltijos regioną, vyrauja stiprūs temperatūrų kontrastai. Vieną dieną iš Arkties atkeliauja šaltas oro frontas, kitą – iš pietų plūsteli tropinė kaitra.
Lietuviai mokosi prisitaikyti
Pasak klimatologo, tiek ūkininkai, tiek daržininkai jau ieško išeičių. Lietuvoje vis plačiau naudojamos laistymo sistemos, o kai kur – ir modernios sausinimo technologijos. Be to, ūkiuose diegiamos žemesnės, vėjui ir lietui atsparesnės augalų veislės.
„Tik taip galima išlaikyti pastovų derlių“, – pabrėžia mokslininkas.
Sodininkai skaičiuoja nuostolius
Ūkininkas Džiugas Palionis laidoje pasakojo, kad šių metų gegužė daugeliui sodininkų buvo itin skaudi. Lietuvoje per trumpą laiką praūžė net kelios šalnų bangos – kai kur temperatūra nukrito iki –10 laipsnių.
„Tokiomis sąlygomis žydintys sodai nebeturi galimybės atsigauti. Buvo užfiksuota net iki 100 proc. potencialaus derliaus praradimo. Tai jau nebe šalnos, o tikras šaltis“, – teigė jis.
Anot D. Palionio, net ir pažangios veislės kartais neatlaiko tokio klimato spaudimo. „Auginkime, kiek norime atsparių rūšių, tačiau jeigu šaltis peržengia ribą – nepadės nei technologijos, nei veisėjų garantijos.“
Ateitis – vis dar neapibrėžta
Tiek mokslininkai, tiek ūkininkai sutaria – klimato pokyčiai reikalauja ne tik technologinių, bet ir psichologinių pokyčių. Reikia ruoštis ne prognozuojamam, o nepastoviam klimatui, kur vienas ekstremumas keičia kitą.
„Mes dar bandome vytis gamtą. Kol kas – atsilikdami per porą žingsnių“, – apibendrino ūkininkas.
