Jau kurį laiką pastebimai augant COVID-19 atvejams imunologė Aurelija Žvirblienė konstatuoja, kad skelbiami skaičiai – tik ledkalnio viršūnė. Pasak jos, sergančiųjų yra kur kas daugiau, vis tik liga dabar ne visiems vienodai pavojinga. Be to, kitą kartą žmogus klaidingai gali galvoti, kad gyvena sveikai ir jam infekcija negresia.
Mokslininkai teigia, kad pasaulyje plinta nauja COVID-19 atmaina XEC ir šį rudėnį gali tapti dominuojančia. VU Gyvybės mokslų centro imunologė pasakojo, kad tokia žinia stebinti neturėtų, nes COVID-19 evoliucija vyksta kaip ir bet kurio kito viruso, kuris stengiasi prisitaikyti ir išlikti.
„Tie evoliucijos keliai mums nei pavaldūs, nei žinomi, virusas stengiasi taip pakisti, kad tie pokyčiai jam būtų kuo palankesni. Paskutinis drastiškas viruso pasikeitimas įvyko 2021 m. vėlyvą rudenį, kai atsirado naujas variantas, pavadintas omikronu.
Jis labai greitai užkariavo pasaulį ir labai greitai visus imunizavo. Tie visi kiti variantai, su kuriais toliau susidūrėme, juos net netikslu vadinti variantais, bet tai yra subvariantai ar potipiai, nes jie yra to omikrono palikuonys. Turėjome jų ne vieną ir jais jau prasirgome.
Tas naujas potipis, kurį užfiksavo Vokietijos infektologai šią vasarą, gali būti, kad jis taps dominuojančiu šį rudenį. Kol kas tų atvejų yra nedaug – apie 1 proc., daugelyje Europos šalių pirmieji atvejai yra registruoti“, – komentavo A. Žvirblienė „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Skaičiai – ledkalnio viršūnė
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, per praėjusią savaitę fiksuota per 4 tūkst. naujų koronaviruso atvejų. Vis tik imunologė tikino, kad toks pakilimas – nieko neįprasto.
„Dabartinis plitimas – pakankamai įprastas paveikslas, nes mokyklos pradėjo veikti, darželiuose irgi daugiau vaikų, nei buvo liepą ar rugpjūtį. Vadinasi, kontaktų yra daugiau, nežiūrint, kad oras geras, patalpoje virusais yra greičiau apsikeičiama. Manau, daugeliu atvejų tie susirgimų skaičiai, kurie registruojami, užsikrėtimai ir yra iš tų šeimų, kur yra moksleivių, vaikų.
Dabar matomi skaičiai, manau yra ledkalnio viršūnė, nes čia yra oficialiai užregistruotų atvejų statistika ir numanomas skaičius turbūt yra paremtas tam tikrais modeliais, kad tik dalis tų atvejų yra registruojama poliklinikose ar ligoninėse, kiti žmonės tiesiog namuose pasidaro testą ir tai nebūtinai pakliūna į bendrą statistiką“, – kalbėjo A. Žvirblienė.
Pasak jos, prie atvejų pakilimo prisideda ir tai, kad vasaros laikotarpiu žmonės daug keliauja: „Oro uostai, lėktuvai yra šaltinis, kur žmonės apsikeičia virusias. Todėl tie variantai, kurie atsiranda Europoje ir kitose šalyse, yra atgabenami čia ir jei geriau plinta, prasideda atvejų augimas.“
Kuo COVID-19 dabar kitoks?
Paklausta, kuo naujasis koronaviruso potipis kitoks ir kaip galėtų keistis simptomai, A. Žvirblienė kažko neeilinio išskirti negalėjo. Mokslininkė nurodė, kad naujasis potipis nuo dabar išplitusio skiriasi dviem aminorūgštimis S baltymo struktūroje.
„Gali būti, kad tie smulkūs taškiniai pokyčiai virusui yra palankūs. Ir jei virusas lengviau jungiasi prie žmogaus ląstelių, lengviau infekuoja, vadinasi, tai reiškia, kad jis išstumia buvusius potipius ir pradeda dominuoti. Mechanizmas yra labai paprastas“, – teigė ji.
Vis tik pašnekovė tikino, kad pačios viruso sukeliamos ligos simptomai yra labai panašūs: „Mokslininkai neturi įrodymų, kad tas naujasis potipis būtų labai pavojingesnis.“
Ir pandemijos metu, kai prasidėdavo susirgimo bangos, matėme, kad žmonės serga skirtingai – vienam būna aukšta temperatūra, kitam gal visiškai be simptomų, lengva sloga ar galvos skausmas.
Nors kai kurie, neseniai susirgę, pasiskundžia, kad vargino aukštesnė temperatūra, imunologės teigimu, karščiavimas nėra išskirtinis simptomas.
„Ir pandemijos metu, kai prasidėdavo susirgimo bangos, matėme, kad žmonės serga skirtingai – vienam būna aukšta temperatūra, kitam gal visiškai be simptomų, lengva sloga ar galvos skausmas. Taigi priklauso nuo žmogaus imuninės sistemos, kaip greitai ji virusą sudoroja.
Bet nėra dabar kažkokio dėsningumo, kad būtų stebimi ypač sunkūs atvejai su kažkokiomis sunkiomis komplikacijomis. Virusas iš esmės sukelia panašius simptomus kaip ir kiti sezoniniai koronavirusai. Mes tiesiog turėsime priprasti prie to viruso – kaip kiti keturi virusai cirkuliuoja visuomenėje, atsirado ir šis endeminis virusas, kuris sukels kvėpavimo takų infekcijas“, – konstatavo A. Žvirblienė.
Sveika gyvensena – dar ne viskas
Vis tik ji atkreipė dėmesį, kad žmogus kitą kartą gali vadovautis sveika gyvensena, tačiau jautrumas virusams ir kitiems patogenams net didžia dalimi nulemtas genetiškai ir to pakeisti negalima.
„Tas pats sportininkas būti labai jautrus koronavirusui ir, sakyčiau, kad jau įvyko tokia natūrali aplinka, nes jautriausia visuomenės dalis buvo viruso pažeista dar pandemijos metu“, – pastebėjo imunologė.
Gali būti tokia žmogaus ypatybė, kad jis jautresnis tam tikriems virusams, ir gali klaidingai galvoti, kad štai gerai sportuoju, maitinuosi ir tas yra nebaisu, tai nebūtinai.
Pasak mokslininkės, nepaneigiama, kad geras nusiteikimas ir pozityvios emocijos yra geriau nei neigiamos, vis tik liga kitą kartą gali užklupti lyg iš giedro dangaus.
„Neigiamos emocijos ir ypač ilgalaikis stresas nualina mūsų imuninę sistemą, kaip ir neišsimiegojimas, neprivalgymas. Kadangi mūsų imuninė sistema susijusi ir su nervų sistema, žinoma, tai turi įtakos, mes tada lengviau užsikrečiame ir ligos eiga gali būti sunkesnė.
Bet kad tai būtų šimtaprocentinė garantija, taip tikrai nėra. Gali būti tokia žmogaus ypatybė, kad jis jautresnis tam tikriems virusams, ir gali klaidingai galvoti, kad štai gerai sportuoju, maitinuosi ir tas yra nebaisu, tai nebūtinai“, – pastebėjo A. Žvirblienė.
Kam reikėtų pasiskiepyti?
Vis tik kalbėdama statistiškai žinomas didžiausias rizikos grupes, profesorė priminė, kad tai visų pirma yra vyresnio amžiaus asmenys:
„Nemaža dalis tokių žmonių gyvena globos namuose, kur labai palankios sąlygos virusams plisti. Tai yra žmonės, kurie turi lėtinių ligų – diabetą ar širdies ir kraujagyslių ligas, tada virusinė infekcija gali pablogintą tą pagrindinę ligą.
Šioms rizikos grupėms ne veltui rekomenduojama atsparumą virusams pastiprinti pasiskiepijant, tai yra būdas išvengti sunkios ligos. Kitas dalykas yra ir vaistai, kuriuos reikėtų vartoti pirmomis dienomis po užsikrėtimo. Šeimos gydytojai gali rekomenduoti tokį vaistą.“
Mokslininkė konstatavo, kad nuo naujų viruso variantų sunkiai galime apsisaugo, bet didžioji dalis tam jau turi imunitetą. „Daugeliui jis yra hibridinis – ir po persirgimo, ir po vakcinacijos. Juo tiesiog persirgsime kaip bet kuriuos kitu sezoniniu koronavirusu, kurių nuolat turime visur cirkuliuojančių“, – sakė A. Žvirblienė.
