Nebeegzistuojantys santykiai gali ilgam apnuodyti gyvenimą. Kartais – kelerius metus, o kartais – visą amžinybę. Ne kiekvienas gali atsikratyti sunkių prisiminimų vien dėl to, kad žmonės nesuvokia psichikos veikimo mechanizmo ir daro viską, kad šis košmaras nesiliautų. Jie tiesiog nemoka pamiršti žmogaus ir nustoti apie jį galvoti, todėl elgiasi savo nenaudai.
Vienoje iš knygų aptikau juokingą frazę, kai vaikinas merginai pasakė – man kažkas pateko į akį, ar galėtum pažiūrėti? Ji pažiūrėjo ir atsakė – tikrai blogai. Štai aš. Ir tu negali manęs išvesti.
Atmintis yra psichinis procesas, galintis veikti autonomiškai ir įnešti į sąmonę vaizdus bei ištraukas neprašant leidimo. Tačiau gera žinia ta, kad šį procesą galima kontroliuoti. Reikės naudoti banalius, bet itin efektyvius metodus, tikėti savimi ir laiku. Vieniems užtenka dviejų savaičių, kitiems – šešių mėnesių.
Svarbiausia išmokti pirmąją taisyklę – atsidūrus duobėje, pirmiausia reikia nustoti kasti. Tai turėtų būti daroma nuo pirmųjų išsiskyrimo dienų, kitaip situacija taps nekontroliuojama ir tada gyvenimas virs pragaru. Begaliniai prisiminimai gali sukelti rimtą traumą psichikai ir debesų sąmonei. Daugeliu atvejų žmonės tam tikram laikotarpiui tiesiog pasineria į apatiją, tačiau yra ir tokių, kurie joje išlieka amžinai.
Kaip pamiršti žmogų ir nustoti apie jį galvoti: mechanizmas, kaip šioje situacijoje veikia psichika
Psichika sukurta taip, kad pagal poreikius sudarytų užduočių sąrašą ir reikalauja, kad kūnas jas atliktų. Taigi, pykčio emocijoje dėl nusivylimo ji sugeba suaktyvinti visus resursus ir nukreipti juos viena kryptimi. Atlikdamas monotoniškus veiksmus žmogus gali nemiegoti kelias dienas.
Kai baigiasi jėgos, atsiranda apatija, silpnumas, mieguistumas ir ašarojimas. Visos sultys buvo išspaustos iš kūno, kad būtų pasiektas tikslas. Tačiau tą akimirką žmogus net nesijautė pavargęs, jėgų antplūdis atrodė begalinis.
Tas pats nutinka ir itin pavojingose situacijose. Visos emocijos ir pojūčiai yra užgniaužti, žmogus gali nubėgti kelis kilometrus didžiausiu greičiu arba lengvai kovoti su meška. Išgyventi. Ir tai taip pat yra psichikos darbas, kuris konkrečiu momentu sutelkė dėmesį į vienintelį svarbų dalyką. Visi ištekliai buvo skirti išgyvenimui.
Tada jūsų keliai drebės, dings miegas, užklups silpnumas, bet kas. Tačiau ten, esant dideliam pavojui, nieko panašaus neįvyko. Išsiskyrę su labai svarbiu žmogumi, žmonės dažnai galvoja, kaip viską susigrąžinti. Ir tai yra didelė strateginė klaida.
Dažniausiai taip nutinka, kai žmogus apleidžiamas staigiai, nuvertinus, ignoruojant ir apkaltinus. Kyla noras pateisinti, paaiškinti, atkurti. Psichika gauna signalą, kad yra svarbi misija, kurią reikia atlikti kuo greičiau. Visi procesai suaktyvinami ir pradeda veikti ta pačia kryptimi.
Taigi visa kita nublanksta, atsiranda jėgos, dėmesys sutelkiamas į objektą, o svarbiausia, kad atmintis, slopindama visus kitus vaizdus, be galo transliuoja vienintelį. Ir atrodo, kad išsigelbėjimo tiesiog nėra!
Kaip pamiršti žmogų ir nustoti apie jį galvoti: trauminio poveikio sumažinimas
Pirmas žingsnis yra atšaukti užduotį grįžus. Sveikų žmonių santykiuose iš pradžių taip nutinka, jie sėdi ir kalbasi. Jie neignoruoja, nenuvertina, nesimėto aštriomis frazėmis, o ramiai priima sprendimą išsiskirti. Apleistam žmogui viskas aišku, net jei skauda. Bet psichika nepradeda tikslo siekimo proceso, nes tikslo nėra.
Priešingu atveju reikia sulėtinti sąmonę ir perjungti energiją į kitus procesus. Be psichologo pagalbos tai padaryti bus sunku. Asmeniškai aš tokiose situacijose visada kreipiuosi į specialistą, kas padeda neįtikėtinai.
Jei psichologus laikote būrėjais ir magais, tada jums yra mažiau veiksmingų, bet vis tiek gana veiksmingų metodų. Pirma, fizinis aktyvumas kažkaip neleidžia psichikai sutelkti dėmesį į vieną užduotį ir sumažina jos aktyvumą neigiama kryptimi.
Tačiau to neįmanoma padaryti be įsitikinimų pasikeitimo. Tai padaryti padeda psichologas. Turite susitaikyti su tuo, kad santykių nebėra, žmogus nebėra jūsų, jums nieko nereikia grąžinti ir net jei taip nutiks, būsite visiškai kitoks. Tai, kas įvyko, pakeitė absoliučiai viską, įskaitant jus ir jūsų partnerį.
Kiekvieną kartą, kai jūsų atmintis iškrauna į jūsų sąmonę atskirus epizodus, vaizdinius ir akimirkas, turite kartoti sau, kad tai buvo puiku, bet dabar to nėra ir jūs negalėsite to pakartoti, jums to nereikia. Išsiskyrimas įvyko dėl tam tikrų priežasčių, jis egzistuoja ir jums nereikia savęs įtikinėti priešingai.
Tai pats sunkiausias darbas, ypač todėl, kad efektas nėra greitas. Kiekvieną kartą sunku perjungti dėmesį, nes atmintis vėl ir vėl kartoja šias praeities ištraukas. Ir absoliučiai kiekvieną kartą reikia priminti sau, kad tai jau praeitis, kad nieko nebenori susigrąžinti ir šio žmogaus tau nebereikia. Jis paliko tave, paliko, ir man nesvarbu, kokia priežastis. Jei gerbiate save, turite atvėsti ir pašalinti užduotį grįžti iš savo psichikos. Leisk jai nusiraminti.
Šis paprastas triukas veikia labai gerai. Jūs pakeičiate įsitikinimą iš „man labai svarbu susigrąžinti šį žmogų“ į „prisiminimai apie šį žmogų traumuoja mano psichiką“. Pirmuoju atveju sąmonė niekada nenurims, nes išgyvenimo užduotis visada bus prioritetas. Jūs taip išsekinate save, kad galėtumėte lengvai patekti į vietinį beprotnamį arba bent jau paversti savo gyvenimą egzistencija be nuotaikos.
Antrasis įsitikinimas duoda signalą, kad yra trauminių elementų, kurie daro žalą kūnui. O traumuojančių vaizdinių pašalinimo psichikoje funkcija gal kiek silpnesnė nei išgyvenimo funkcija. Psichika turi šimtus įrankių pašalinti iš sąmonės viską, kas sukelia diskomfortą. Iškėlę jai tokią užduotį labai supaprastinsite savo gyvenimą.
Asociacijų, kontaktų ir ryšių šalinimas
Kartu keičiantis įsitikinimams ir tikslams, svarbu kuo labiau sumažinti kontaktus su objektu. Čia daugelis žmonių daro didelę klaidą. Jie įtraukiami į juodąjį sąrašą, ištrina numerius, stato sienas ir atima savo partneriui bet kokią galimybę susisiekti.
Bėda ta, kad tu nuolat galvosi, kad tavo buvęs žmogus tau tikrai parašys, jis (ji) tikrai tavęs pasiilgo, bet tu sudegei savo tiltus. Ši mintis tvirtai sėdės galvoje ir suteiks psichikai priežastį grįžti prie pagrindinės užduoties. Reikia susisiekti, įsitikinti, kad partneriui nuobodu, pasitikrinti, išsiaiškinti. Ir tada visi ankstesni darbai nueis į pragarą.
Nereikia savarankiškai pašalinti. Išsaugokite visus savo kontaktus, leiskite jiems būti, bet įsitikinkite, kad jokiu būdu jų nematysite. Socialiniuose tinkluose pakanka ištrinti dialogus, tada eidami į VK ar „Telegram“ nematysite savo buvusio. Ir turėti jį savo draugų sąraše visai nekenkia.
Iš pradžių stenkitės nevaikščioti ten, kur praleidote laiką. Asociacijos apkraus jūsų psichiką, iš to jokios naudos. Laikui bėgant efektas sumažės, tačiau pirmoje poroje geriau savęs neerzinti. Žmogų primenančius daiktus geriau paslėpti stalčiuje, kartu nuimti nuotraukas nuo sienų ir ištrinti iš telefono.
Nereikia bėgti, bet ir susitikimo ieškoti nereikėtų. Tegul jūsų buvęs asmuo pasilieka per atstumą, kurį jis išsikėlė sau, yra vengti susitikimų, net ir vizualių. Psichika jau stengiasi pašalinti traumuojančius vaizdus iš sąmonės, tik nepridėkite jų iš išorės.
Ko nedaryti
Kai kurių psichologų tinklalapiuose dažnai susiduriu su patarimais, kurie, remiantis mano patirtimi ir žinomų specialistų darbais, yra žalingi. Pavyzdžiui, pakeisti save, savo išvaizdą ir gyvenimo būdą. Laikui bėgant jūs tai padarysite, bet iškart po išsiskyrimo tai yra labai, labai blogas patarimas.
Bėda ta, kad keičiatės dėl savo buvusio, tai yra vėlgi, savo veiksmus siejate su juo. Keliaraištis atsiranda todėl, kad pasąmonės lygmenyje greičiausiai sulauksite spąstų efekto – lauksite sugrįžimo, nes pasikeitėte ir tapote geresni. Bet niekas negrįš ir tada paaiškėja, kad negavote to, ko norėjote. Pateksite į nusivylimo būseną ir viskas prasidės iš naujo.
Susirasti naują partnerį ir nukreipti visą savo „meilę“ į jį taip pat yra labai bloga mintis. Jei tik todėl, kad apgaudinėjate savo naująjį kompanioną. Jūs jo nemylite, bet paprasčiausiai pakeičiate buvusįjį ir perkeliate priklausomybę.
Blogiausia tai, kad jūs neišgydėte savo sielos, o radote gelbėtoją, kuris dabar jums privalo. Taip mąstysite pasąmonės lygmenyje. Juk tu kentėjai, buvai išduotas, su tavimi blogai pasielgė, o dabar turi ateiti kažkas, kuris tiesiog privalo atsakyti už buvusių nuodėmes. Iš čia ir atsirado visos šios išsiskyrusios merginos su vaikais, kurios ant kiekvieno kampo šaukia, kad joms reikia „normalaus“ vyro.
Nekeisdami savęs ir netraukdami tam tikro tipo, jie ieško kitų, kurie jiems suteiktų meilę ir rūpestį. Jie taps savo buvusiojo priešingybe, kad tik išsigydytų žaizdas. O kai taip atsitiks, žmogus tiesiog nebus reikalingas. Sunkūs įsitikinimai ir beveik jokios sėkmės galimybės.
Dar viena didelė klaida – gyventi nepaisant. Daugelis tikriausiai pagavo save galvojant, kad išsiskyrę nori įrodyti buvusiajam, ką prarado. Pasiekite sėkmę ne dėl to, kad ką nors mokate, o dėl to, kad nepaisydami savo buvusiojo.
Visos šios svajonės ir fantazijos apie tai, kaip vieną dieną susitiksite gatvėje, o jūs sėdite brangiame automobilyje, puikiai atrodote, turite nuostabią šeimą ir apskritai ką tik grįžote iš Balio. O jis žiūri į tave ir sako – koks aš idiotas buvau, grįžk pas mane, aš tave myliu. Ir tu toks – ne!
Problema vis dar ta pati – jūs vėl susiejate savo gyvenimą su žmogumi, kuris nebėra jūsų ir yra traumuojantis psichiką elementas. Užuot pašalinę šį vaizdą iš sąmonės, jūs darote jį svarbų ir prasmingą, o tai reiškia, kad psichika ir toliau dirbs sugrąžindama jį. Ir ji tai padarys per psichinius procesus, įskaitant atmintį. Vėl ir vėl kils prisiminimų, bet kam to reikia, nebeaišku. Nustok..
