Ar Lietuvoje šią vasarą vėl mušinėsime karščio rekordus? Pasak klimatologo Justo Kažio, tai – visai tikėtinas scenarijus. TV3 žinių rubrikoje „Dienos komentaras“ jis kartu su žurnalistu Vladimiru Laučiumi aptarė, kokių orų turėtume laukti artimiausiais mėnesiais – ir žinia ne visiems patiks.
„Karštis jau atėjo – ir tikėtina, kad jo netrūks“, – teigia J.Kažys. Anot jo, liepos ir rugpjūčio mėnesiai turėtų būti gerokai šiltesni nei įprasta. Šilumos bangos vasaros metu jau tapo kone kasmetiniu reiškiniu, o tai – ilgalaikės klimato kaitos ženklas. Nors šiemet dar sunku tiksliai prognozuoti 40 laipsnių kaitros, pasak klimatologo, rekordų, užfiksuotų XX amžiuje, tikėtina, jog kasmet priartėsime vis labiau.
„Klimatas ne šiaip šyla – jis kinta“
Tiems, kurie vis dar linkę abejoti klimato kaita, J.Kažys primena: „Tai ne laikinas atšilimas, o ilgalaikė tendencija.“ Anot jo, ekstremalūs temperatūros svyravimai – kai vieną dieną spaudžia vasariška kaitra, o kitą jau vėsu – taip pat yra šio reiškinio dalis. Tokie orų kraštutinumai, pasak eksperto, ateityje tik stiprės.
Sausros – nebe retenybė ir Lietuvoje
Klimatologas atkreipia dėmesį ir į dar vieną vis aktualesnę problemą – sausras. Vokietijos žiniasklaidoje jau pasirodė pranešimų apie tai, kaip nuo sausros kenčia net voverės ir paukščiai. Lietuva, anot J.Kažio, taip pat žengia tuo pačiu keliu.
„Ypač pavojinga, kad sausros fiksuojamos net žiemą ir pavasarį – tai reiškia, kad mažėja gruntinio vandens atsargos, džiūsta šuliniai, o dirvožemis nespėja atsigauti“, – sako specialistas. Jo teigimu, kol kas Lietuvoje masinių gyvūnų žūčių dėl sausros nefiksuojama, bet tendencijos neramina: „Jei tokios sąlygos kartosis kelis metus iš eilės, pasekmių tikrai neišvengsime.“
Ar Lietuva tikrai žaliuoja? Ką slepia „didėjantis miškingumas“
Dar viena opi tema – miškų nykimas. Nors politikai kartoja, kad miškingumas Lietuvoje didėja, J.Kažys primena – skaičiai dažnai klaidina. „Jaunuolynai – dar ne miškai. Jei ką ir pasodiname, tai tik po 30–40 metų tai galėsime vadinti tikru mišku“, – pabrėžia jis.
Senųjų miškų naikinimas, pasak klimatologo, prisideda prie didėjančio karščio ir dirvožemio alinimo. „Miškai, pelkės, natūralios ekosistemos ne tik saugo bioįvairovę, bet ir padeda sušvelninti ekstremalius klimato reiškinius. Naikindami jas, patys atveriame kelią gilesnėms sausroms ir kaitrai“, – įspėja J.Kažys.
Vasara Lietuvoje – vis mažiau atgaivos, vis daugiau iššūkių
Apibendrindamas pokalbį, klimatologas sako – Lietuva jau peržengė į naują klimato realybę. Karštos vasaros, ekstremalūs svyravimai, sausros – vis tai tampa naująja norma.
„Ar prisitaikysime – priklausys ne tik nuo prognozių, bet ir nuo to, kaip elgsimės su savo gamta“, – sako J.Kažys.
