Vienose Panevėžio rajono kapinaitėse palaidota nusižudžiusi septynių vaikų mama. Šeši vaikai savo mamą laidojo, septintasis, šios moters nešiotas po širdimi, į kapą atgulė kartu su ja. Mirusiajai tebuvo 35-eri. Sesers netekę septyni šios moters broliai ir jos tėvai dėl daugiavaikės mamos savižudybės kaltina valstybę. Kraują stingdančios istorijos priežastis aiškinosi sekunde.lt žurnalistė Daiva BARONIENĖ.
Šiomis dienomis vienose Panevėžio rajono kapinaitėse palaidota nusižudžiusi septynių vaikų mama. Šeši vaikai savo mamą laidojo, septintasis, šios moters nešiotas po širdimi, į kapą atgulė kartu su ja. Mirusiajai tebuvo 35-eri. Sesers netekę septyni šios moters broliai ir jos tėvai dėl daugiavaikės mamos savižudybės kaltina valstybę.
Jų teigimu, Panevėžio rajono gyventoja nusižudė, kai, apkaltinę vaikų nepriežiūra, socialiniai darbuotojai nebeleido jai auginti atžalų. Rajono seniūnijų, kuriose šiai šeimai teko pagyventi, vadovai svarsto, kad jaunai moteriai neabejotinai buvo būtina ne tik socialinių darbuotojų, bet ir psichikos sveikatos specialistų pagalba. Ji buvo siūloma, tačiau įsiūlyti taip ir nepavykdavę.
Liejasi kaltinimai
Žinia apie nusižudžiusią ir šešis vaikus našlaičiais palikusią moterį šiuo metu sparčiai plinta socialiniuose tinkluose. Kaltė dėl savižudybės verčiama vaikus iš moters paėmusioms valstybės institucijoms. „Gyventi mūsų valstybėje, kurioje vykdomas institucinis smurtas, darosi ne tik nesaugu, bet ir pavojinga“, – skelbia vienas iš daugybės komentarų po žinia apie našlaičiais likusius vaikus.
Panevėžio rajone gyvenanti mirusiosios mama Nijolė (vardas pakeistas) sako, kad jai suteikia tvirtybės visi, kas dėl jos dukros žūties kaltina valdžią. Pati ir gausi jos šeima taip pat lieja prakeiksmus tiems, kurių rūpesčiu jos anūkai dabar gyvena globėjų šeimose.
„Mano dukra užaugo su septyniais broliais. Mergaitę pagimdžiau vienintelę, o dabar jos netekau“, – plūsdama ašaromis kalbėjo Nijolė. Močiutė skaičiuoja: dukros vyresnėlei jau penkiolika, mažiausiai – vos dveji metukai.„Patys mažiausieji yra pametinukai“, – sako Nijolė. Jos dukra po širdimi nešiojosi dar vieną gyvybę. Mirties pažymoje Nijolė perskaitė, kad vaisiaus būta 28-ių savaičių.
Vaikus mylėjo
„Mirusi mano dukra tikrai mylėjo vaikus. Nebūtų mylėjusi, nebūtų jų tiek pagimdžiusi“, – įsitikinusi Nijolė. Anot jos, turėdama pinigų, dukra vaikams pirkdavo brangių žaislų, vyresniuosius buvo aprūpinusi išmaniaisiais telefonais.
„Bet ar paskambinusi, ar pas mane atvažiuodavusi dukra vis skųsdavosi, kad negali savo nuožiūra auginti vaikų, pati jais rūpintis. Ji verkdama pasakodavo, kad prie jos nuolat pristoja visokios socialinės darbuotojos, moko, kaip gyventi, gąsdina, kad paims vaikus“, – kalbėjo Nijolė.
Ji sako gerai prisimenanti, kaip dukra guodėsi, kad į namus atėjusios socialinės darbuotojos priekaištavo, jog per mažai sauskelnių, reikalingų mažiesiems.
„Dukrai išėjus pirkti sauskelnių, šios vėl atėjo, o kai ši grįžo, gavo pylos, kad paliko mažylius vienus. Betgi su jais tuomet buvo 15-os metų sesutė“, – peripetijas vardijo mirusiosios mama. Anot jos, dukra gyveno socialiniame būste, vėliau – krizių centre.
Kol galiausiai išgirdo nuosprendį: vaikai iš jos bus paimti ir patikėti auginti globėjams. „Tai sužinojusi, dukra kankinosi, blaškėsi, buvo atvykusi pas mane ir užsiminė, kad be vaikų jai gyvenimo nebėra“, – raudojo nusižudžiusiosios motina. Laidotuvėmis pasirūpino vienas iš brolių. Palydėti mamos į paskutinę kelionę buvo atvežti ir vaikai. „Neatiduosiu anūkų niekam. Užauginau aštuonis savo vaikus, užauginsiu ir šešis anūkus“, – našlaičių ateitį dėlioja Nijolė.
Pagalbos nepriėmė
Šeimą pažinojęs seniūnas Jonas Sankaitis teigė, kad ši netektis itin skaudi. Tačiau, pasak jo, būdavę ne mažiau skaudu matyti ir nusižudžiusios moters negebėjimą pasirūpinti vaikais.
„Turbūt tai buvo užprogramuota nelaimė. Čia reikėjo ne tik socialinių darbuotojų, bet ir psichikos sveikatos priežiūros specialistų pagalbos. Tikrai žinau, kad tokia pagalba moteriai buvo siūloma, tačiau jos atsisakydavo. O per prievartą juk nieko nepadarysi, tokie mūsų šalyje įstatymai“, – pakomentavo seniūnas.
„Turbūt tai buvo užprogramuota nelaimė“, – sakė J. Sankaitis. Kitos seniūnijos vadovas Andrius Viržaitis nusižudžiusią moterį taip pat apibūdino kaip turėjusią nemažai problemų. „Blogiausia, kad ji nepriimdavo jokios pagalbos. Padėti atėjusias socialines darbuotojas ir plūsdavo, ir vydavo iš namų, ir dargi visiems skųsdavosi, kad yra jų engiama, terorizuojama“, – kalbėjo seniūnas.
Anot jo, surinkti duomenys byloja, kad moteris buvo stebima jau nuo tada, kai gimė pirmas jos vaikas. Konstatuota, kad jaunai mamai stinga socialinių įgūdžių.
„Bet kiek žinome, alkoholio ji nevartojo“, – patvirtino A. Viržaitis.
Vaikai saugioje aplinkoje
Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Žaneta Ginaitė komentavo, kad vaiko teisių gynėjai kasdien susiduria su situacijomis, kai dėl šeimose kilusių sunkumų jiems tenka apsaugoti vaikus bei užtikrinti jų teisę į saugią ir jų gerovę atliepiančią aplinką.
Tad vaiko teisių gynėjai yra visuomet pasiruošę reaguoti į kiekvieną gautą pranešimą dėl galimai pažeidžiamų vaiko teisių, taip pat siekia kartu su socialiniais partneriais padėti šeimoms spręsti iškylančias problemas ir drauge ieškoti priemonių bei būdų, kurie leistų kiekvienam vaikui augti ir vystytis ramioje, saugioje ir vaiko poreikius bei interesus atitinkančioje aplinkoje.
Šiuo minimu atveju vaiko teisių gynėjai jau kurį laiką bendravo su šeima, o socialiniai partneriai rūpinosi, kad šeimai būtų siūloma ir teikiama visa reikalinga pagalba.
Atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes šeimoje, pastaruoju metu buvo priimtas sprendimas užtikrinti vaikams saugumą ir pasirūpinti jų gerove nustačius laikinąją globą, kuriai leidimą suteikė teismas.
Tad šiuo metu visi minimos šeimos vaikai yra saugioje aplinkoje, o jiems teikiama kompleksinė pagalba, kuria rūpinasi socialiniai partneriai.
Gavę informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą, vaiko teisių gynėjai vyksta į šeimą, vertina aplinkybes, bendrauja su vaiku, išklauso jo nuomonę, o esant būtinybei – perkelia vaiką į saugią aplinką, atlieka vaiko situacijos vertinimą.
Vaiko perkėlimas į saugią aplinką yra taikomas tik kaip kraštutinė priemonė, kai jau būna išnaudotos visos kitos galimybės, ir tik gavus teismo leidimą.
Netinkamas elgesys su vaiku, nesirūpinimas jo poreikiais nėra suderinami su geriausiais vaiko interesais, todėl vaiko apgyvendinimas saugioje aplinkoje padeda apsaugoti jį nuo pakartotinio smurto, pasikartojančių trauminių išgyvenimų arba kitų neigiamų patirčių.
