2024 m. lapkričio 25 d. Vilniuje, Antakalnio kapinių Generolų kalnelyje, buvo pašventintas paminklas, skirtas Pietų Lietuvos partizanų vadui, pulkininkui Juozui Vitkui-Kazimieraičiui, kuris prieš metus atgulė į amžinojo poilsio vietą. Šis kapas Lietuvoje išsiskiria ne tik savo istorine reikšme, bet ir paslaptingu palikimu, kuris ilgą laiką buvo apgaubtas paslaptimi.
Paminklo pašventinimo ceremonijoje dalyvavo aukšti valstybės ir kariuomenės atstovai, tarp jų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras, krašto apsaugos viceministrė Kamilė Gogelienė, taip pat pulkininko Vitkaus inžinerijos bataliono kariai, giminaičiai ir kiti svečiai. Iškilmingai pagerbta partizanų vado atmintis, nuskambėjo Lietuvos himnas, buvo įteiktos gėlės, o susirinkusieji susikaupę tyloje pagerbė legendinį kovotoją.
Gyvenimo kelias ir kovos už Lietuvą
Dr. Arūnas Bubnys savo kalboje pabrėžė, kad vienos iš svarbiausių Juozo Vitkaus-Kazimieraičio savybių buvo nuolatinis troškimas mokytis, darbštumas ir didelis pasišventimas savo šeimai bei Tėvynei. Jis buvo ne tik kovotojas, bet ir nepaprastai organizuotas žmogus, sugebėjęs sujungti Suvalkijos ir Dzūkijos partizanus kovai už nepriklausomybę.
Vitkaus-Kazimieraičio gyvenimas ir kova baigėsi prieš 78 metus, kai jį žuvo Dzūkijos miškuose nuo priešo kulkos. Daugiau nei pusę amžiaus jo palaikai buvo paslėpti nežinomybėje, tačiau 2022 m. spalį, bendradarbiaujant su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro specialistais, buvo surasti Leipalingyje.
Svarbi diena – tiek šeimai, tiek visai Lietuvai
Juozo Vitkaus-Kazimieraičio atminimo draugijos pirmininkė Vilija Pranskienė iškilmingai pažymėjo, kad ši diena yra svarbi ne tik Vitkų šeimai, bet ir visai Lietuvai. Ji padėkojo visiems, prisidėjusiems prie ilgai trukusio darbo ir rūpesčio, kad po daugiau nei septyniasdešimties metų nežinios, partizanų vadas galėtų garbingai ilsėtis. „Tai ne tik džiaugsmo diena šeimai, bet ir svarbus momentas partizaninio judėjimo atminimo įprasminimui“, – sakė ji.
Ji taip pat pabrėžė, kad šis kapas tapo ne tik atminimo vieta, bet ir simboliu, įkvepiančiu naujas kartas. Dažnai šią vietą lanko jaunos šeimos, savanoriai, skautai, ir čia visada dega žvakutės. „Jo išskirtinė gyvenimo istorija ne tik įprasmina partizanų kovą, bet ir tarnauja kaip patriotinio ugdymo pavyzdys“, – kalbėjo Vitkaus-Kazimieraičio vaikaitė, Vilija Pranskienė.
Paminklo atidengimas ir jo pašventinimas tapo svarbiu įvykiu ne tik šeimai, bet ir visai Lietuvai, prisimenant kovą už nepriklausomybę ir pagerbiant herojaus atminimą.
Sveiki, aš esu Darius Jakelionis – žmogus, mėgstantis dalintis įvairiapusiu turiniu. Rašau naujienas, straipsnius ir aktualijas, o taip pat kuriu kiek lengvesnio pobūdžio turinį – maisto receptus bei horoskopus. Mano tikslas – pateikti skaitytojams tiek naudingos informacijos, tiek įkvėpimo ar net pramogos. Noriu, kad kiekvienas apsilankęs rastų ką nors įdomaus ir vertingo sau.
