Europa patyrė emocinį šoką ir laukia naujos eros pradžios, vykstant geopolitiniams pokyčiams pasaulyje, rašo „The New York Times“.
Dešimtmečius Sovietų Sąjunga siekė „atplėšti“ Jungtines Valstijas nuo Europos. Šiuo atsiskyrimu buvo siekiama nutraukti Vakarų aljansą, kuris stabdė sovietų karinę ekspansiją Europoje.
Tačiau dabar JAV prezidentas Donaldas Trumpas įteikė Maskvai dovaną, kurios ji niekada negavo nei Šaltojo karo metu, nei po jo.
Leidinys rašo, kad Europa yra suglumusi ir sukrėsta. Jungtinės Valstijos, šalis, kuri pasisakė už laisvę ir demokratijos gynimą nuo tironijos, nusigręžė nuo savo sąjungininkų, o vietoj to remia autoritarinį Rusijos valdovo Vladimiro Putino režimą. Žemyną apėmė apleistumo jausmas, suvokimas, kad reikia skubiai persiginkluoti, ir šokas dėl pasikeitusios Amerikos ideologijos.
„Jungtinės Valstijos buvo ramstis, aplink kurį buvo kuriamas pasaulis, tačiau jos pakeitė aljansą, – sakė Europos Parlamento centristinės frakcijos „Atkurti Europą“ (angl. „Rebuild Europe“) pirmininkė Valerie Haer. – D. Trumpas kalba V. Putino propagandą. Mes įžengėme į naują erą.“
Vakarai yra tušti
Emocinis poveikis Europai yra didžiulis. Nuo 1945 m. griuvėsių iki klestinčio ir laisvo žemyno Amerika suvaidino pagrindinį vaidmenį. Johno F. Kennedy kalba „Ich bin ein Berliner“ 1963 m. tapo paramos laisvei simboliu, o Ronaldas Reaganas 1987 m. pareikalavo: „Pone M. Gorbačiovai, nugriaukite šią sieną!“
Tačiau dabar Vakarų reikšmė kelia abejonių. Kadaise buvęs vieningas strateginis blokas, kurį vienijo liberalios demokratijos vertybės, subyrėjo, rašo amerikiečių leidinys. Dabar yra atskiri veikėjai: Europa, Rusija, Kinija ir Jungtinės Valstijos. Vakarų sąvoka yra tuščia. Nežinia, kaip šis vakuumas bus užpildytas, tačiau galimas scenarijus – smurto tarp didžiųjų valstybių didėjimas.
D. Trumpas garsėja impulsyvumu, nors jo nacionalistinės ir autokratinės tendencijos yra nuoseklios. 2017 m. viešėdamas Lenkijoje jis pareiškė: „Šiandien sakau pasauliui, kad jis išgirstų, jog Vakarai niekada, niekada nebus sugriauti. Mūsų vertybės nugalės.“ Tačiau nuo to laiko jis pakeitė kursą ir atitrūko nuo tradicinio respublikonų kurso.
Europa turi nustatyti, kas D. Trumpo veiksmuose yra taktinis manevravimas, o kas – ilgalaikis JAV persiorientavimas į autoritarizmą.
Po ginčo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kurį D. Trumpas apkaltino nepakankamu dėkingumu už karinę pagalbą, jis sutiko derėtis su Ukraina ir pagrasino naujomis sankcijomis Rusijai. Tai gali iš dalies sušvelninti padėtį, bet neišsprendžia gilesnės problemos: Rusijos išprovokuotas karas tęsiasi.
„Kad ir kokios būtų D. Trumpo korekcijos, didžiausias pavojus būtų mesti iššūkį jo atsisakymui nuo liberalių demokratijų“, – sakė Paryžiaus Sciences Po universiteto politologė Nicole Bacharan. „Vienintelė realistiška Europos pozicija – klausti: ką turime kaip karinę jėgą ir kaip galėtume skubiai integruoti ir didinti šią jėgą?“ – pridūrė mokslininkė.
Kaip reaguoja Europa?
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas perspėjo dėl „negrįžtamų pokyčių“ santykiuose su JAV ir paragino sukurti stipresnę Europos kariuomenę. Jis pasiūlė išplėsti Prancūzijos branduolinį skėtį sąjungininkams ir pabrėžė, kad „taika negali būti Ukrainos kapituliacija“.
Padėtis ypač įtempta Vokietijoje. Šalis, kuri po Antrojo pasaulinio karo buvo sukurta remiant JAV, dabar yra priversta permąstyti savo saugumo politiką. Miuncheno saugumo konferencijos pirmininkas Christophas Heusgenas, komentuodamas pokario pasaulio tvarkos nuosmukį, pratrūko ašaromis.
„Tai buvo siaubingas reginys, – sakė prancūzų politologas Jacquesas Rupnikas. – Europa dabar turi suaktyvėti ir kovoti už demokratiją.“
Vokiečiams ypač skaudi mintis, kad Amerika, kuri padėjo nugalėti Hitlerį, dabar linksta į kraštutinius dešiniuosius, ypač į nacistines pažiūras turinčią „Alternatyvą Vokietijai“ AfD, kuri tapo antra pagal dydį Vokietijos partija.
Būsimasis Vokietijos konservatorių kancleris Friedrichas Merzas sakė:
„Mano absoliutus prioritetas bus kuo greičiau stiprinti Europą, kad žingsnis po žingsnio galėtume iš tiesų pasiekti nepriklausomybę nuo Jungtinių Valstijų.“ Vokietija taip pat svarsto galimybę išplėsti Prancūzijos branduolinio atgrasymo priemones ir padidinti išlaidas gynybai.
Europos vyriausybės ėmė vertinti D. Trumpą kaip platesnės tendencijos simptomą, o ne išimtį. Jį remia prieš imigrantus nusiteikę Europos kraštutiniai dešinieji nacionalistai. Jis priklauso naujai autokratų, siekiančių sugriauti pokario institucijas ir aljansus, erai, rašo „The New York Times“.
Taškas, iš kurio nebėra kelio atgal?
„Aljansas yra labai skausmingame taške, tačiau bent jau kol kas nevadinčiau jo tašku, iš kurio nebegalima grįžti“, – laikraščiui sakė Londone dirbanti konsultantė ir buvusi Nacionalinio saugumo tarybos pareigūnė Xenia Wickett.
Kur link krypsta ši nauja politika? D. Trumpo požiūris į V. Putiną gali sukelti naujas agresijos bangas. Rusija Ukrainą laiko platesnės strategijos destabilizuoti NATO ir ES dalimi. Kartu su Kinija, Šiaurės Korėja ir Iranu Maskva siekia nutraukti Vakarų dominavimą.
„Amerikiečiai turi suprasti, kad jie yra V. Putino ugnies linijoje: de-vakarietizuoti pasaulį, nutraukti Amerikos hegemoniją, panaikinti dolerio dominuojančią vietą pasaulio ekonomikoje“, – rašo buvęs Prancūzijos ambasadorius Maskvoje Pierre’as Levy.
Kol kas D. Trumpas nesijaudina. Europai teks pačiai reaguoti į iššūkius.
„Kai atsibusime, mūsų širdys bus sudaužytos“, – perspėjo Sciences Po politologė N. Bacharan.
