Nuo tos akimirkos, kai Lietuvoje buvo sugrąžinta privalomoji karo tarnyba, ne vienas jaunas lietuvis skundėsi, kad kariuomenė griauna karjerą, asmeninį gyvenimą ar tiesiog nėra noro tarnauti. Su šiuo nenoru lietuviai tvarkosi įvairiai – vieni pasiryžta ir atitarnauja kariuomenėje, kiti renkasi šauktinio kelią, o dar kiti bando įrodyti, kad negali tarnauti ar netgi privalo būti išbraukti iš sąrašų.
Pastarosiomis savaitėmis Regionų administraciniame teisme pasitaikė net kelios bylos, kuriose jauni lietuviai bandė įrodyti, kad turėtų būti atleisti nuo privalomosios karinės tarnybos. Prieš kurį laiką užversta tokia byla, kurioje šauktinis kėlė klausimą, kaip jis apskritai galėjo būti pripažintas tinkamu karo tarnybai, kai turi bėdų su stuburu, negali kelti sunkių svorių.
O šiomis dienomis Regionų administraciniame teisme išnagrinėta dar įspūdingesnė byla – į šauktinių sąrašus įtrauktas Lietuvos ir Vokietijos pilietybes turintis vyras prašė jį apskritai išbraukti iš šauktinių sąrašų ir dar įpareigoti Lietuvą sumokėti milijoną eurų moralinei žalai atlyginti.
Jaučiasi persekiojamas
Į teismą kreipęsis Antanas Beržinis prašė teisėjų panaikinti Lietuvos kariuomenės 2024 m. gegužę priimtą raštą dėl jo padėties, jį patį išbraukti iš šauktinių sąrašų ir, kaip minėta, dar priteisti milijoną eurų moralinei žalai atlyginti.
Vyras taip pat prašė ir 60 eurų turtinei žalai atlyginti – kadangi A. Beržinis kviečiamas neatvyko į kariuomenės punktą ir nepateikė reikiamų dokumentų, jam buvo skirta administracinė 60 eurų bauda. Anot vyro, bauda skirta neteisėtai, todėl pinigai jam turėtų būti grąžinti.
Pareiškėjas teigė, kad turi dvi pilietybes – Vokietijos ir Lietuvos, o teisės aktai Lietuvoje šiuo metu nereglamentuoja dvigubą pilietybę turinčių asmenų karo prievolės atlikimo. Dėl šios priežasties, kaip teigė vyras, jis ir turėtų būti išbrauktas iš šauktinių sąrašų, netgi buvo kreipęsis su tokiu prašymu į Krašto apsaugos ministeriją, tačiau tuomet jau Lietuvos kariuomenės vadas praeitą gegužę priimtu raštu, kuris ir buvo apskųstas teismui, atsisakė A. Beržinį išbraukti iš šauktinių sąrašų.
Pasak į šauktinių sąrašus įtraukto lietuvio, kariuomenės vadas viršijo savo įgaliojimus, be to, nebuvo aišku, kur netgi apskųsti tokį raštą.
A. Beržinis taip pat teigė pakliuvęs į keblią situaciją – kadangi jo giminaičiai taip pat turi Vokietijos pilietybes, Migracijos departamentas tiek jo, tiek ir šeimos narių atžvilgiu yra pradėję procedūras, kad Lietuvos pilietybės šeima netektų.
Tačiau Vokietijos Konstitucija draudžia jam, kaip Vokietijos piliečiui, atlikti karinę tarnybą kitos šalies kariuomenėje. Tokiu atveju lietuviui gresia netekti ir Vokietijos pilietybės.
Kaip galima suprasti, susiklostė tokia situacija, kai iš vyro bandoma atimti Lietuvos pilietybę, tačiau tuo pačiu jis kviečiamas tarnauti kariuomenėje, dėl to gali kilti problemų su kita turima pilietybe.
A. Beržinis skunde teigė manantis, kad jis yra sistemingai šantažuojamas Lietuvos Respublikos institucijų, verčiant jį atlikti karo prievolininko pareigas tam, kad jis ateityje netektų Vokietijos pilietybės. Dėl to jam ir turėtų būti sumokėtas milijonas eurų neturtinės žalos už jo, kaip Vokietijos piliečio, sistemingą šantažą ir žeminimą.
Dviguba pilietybė – tarnauti ne kliūtis
Kariuomenės pozicija šioje byloje buvo paprasta ir aiški – dvigubos pilietybės turėjimas nėra sąlyga atleisti nuo karo prievolės. Tačiau privalomoji pradinė karo tarnyba įskaitoma, jeigu karo prievolininkas baigia kitos NATO ar Europos Sąjungos valstybės narės karo mokymo instituciją ar Lietuvos kariuomenės vado sprendimu, kai karo prievolininkas atlieka karo tarnybą kitose NATO ar Europos Sąjungos valstybėse narėse.
Kitaip tariant, jeigu esi ir Lietuvos, ir Vokietijos pilietis, bet nenori tarnauti Lietuvos kariuomenėje, eik į Vokietijos kariuomenę. Tiesa, prieš tai turi kreiptis į Vidaus reikalų ministeriją ir gauti Vyriausybės leidimą tarnauti svečios šalies kariuomenėje.
Tokios pačios pozicijos byloje laikėsi ir Krašto apsaugos ministerija, kartu nurodžiusi, kad į šią instituciją kreipėsi kolegos iš Vidaus reikalų ministerijos su klausimu, ką daryti dėl dvigubą pilietybę turinčio šauktinio.
Bylos duomenimis, paaiškėjo, kad A. Beržinis vengia prisistatyti į Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą, nepateikia jokių dokumentų, kitaip tariant, vengia tarnybos. Todėl buvo priimtas sprendimas neleisti lietuviui tarnauti Vokietijos kariuomenėje, kol nepateiks reikiamų dokumentų, o už vengimą skirta 60 eurų bauda.
Dėl pastarosios baudos valstybės institucijos turėjo bendrą nuomonę: tai – ne administracinio teismo sritis, jei vyrui užkliuvo paskirta bauda, turėjo kreiptis į bendrosios praktikos teismus.
Viskas teisėta – pinigų negausi
Skundą išnagrinėjęs Regionų administracinis teismas taip pat buvo tos nuomonės, kad dviguba pilietybė – ne kliūtis atlikti karo tarnybą, tuo labiau kad pareiškėjas iki šiol gyveno ir gyvena Lietuvoje, tai jam teismui apskųstu raštu buvo išaiškinusi ir Lietuvos kariuomenė.
„Teismas daro išvadą, kad atsakant į pareiškėjo skunde pateiktus prašymus, taip pat ir jo manymą, kad turi būti išbrauktas iš šaukiamų karo prievolės asmenų sąrašo Lietuvos Respublikoje, jame yra nurodytos konkrečios aplinkybės ir pateiktos teisės normos bei išdėstyti pakankami motyvai, iš kurių galima suvokti, dėl ko pareiškėjas vis tik negali būti išbrauktas iš karo prievolininkų sąrašo.
Pareiškėjui turėjo būti suprantama, kad dvigubos pilietybės turėjimas (ar išvykimas į užsienio valstybę (išvykimo deklaravimas)) neatleidžia nuo karo prievolininko pareigų Lietuvos Respublikai“, – rašoma priimtame sprendime.
Kartu paminėta ir tai, kad šauktiniui buvo išaiškinta, jog Karo prievolės įstatymas numato galimybę karo prievolininkams karo tarnybą atidėti, tačiau A. Beržinis šia įstatymo suteikta galimybe nepasinaudojo.
Anot teismo, kadangi A. Beržinio teisės nebuvo pažeistos, jokie neleistini veiksmai nebuvo padaryti, tai ir žalos nėra už ką atlyginti, todėl nuspręsta nei prašyto milijono, nei kitos pinigų sumos vyrui nepriteisti.
