Kol pašonėje tebesitęsia Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą, Lietuva neatmeta galimybės, kad panašus scenarijus galėtų iškilti ir čia. Valstybė imasi konkrečių veiksmų, kad bet kokios krizės metu nenutrūktų gyvybiškai svarbios paslaugos: elektra, internetas, atsiskaitymai bei maisto ir vaistų tiekimas.
Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) duomenimis, Lietuvoje jau suplanuota daugiau nei 125 atraminių prekybos vietų tinklas, kurios privalės veikti net ir ekstremaliomis sąlygomis. Jose būtų galima įsigyti būtiniausių prekių – maisto, vaistų, degalų – bei atsiskaityti net be ryšio ar elektros. Tačiau į šias parduotuves galės patekti ne visi, o prekių kiekis gali būti ribojamas.
Pasak NKVC vyriausiojo patarėjo Dariaus Butos, valstybė yra numačiusi, kad krizės metu per vieną dieną būtinais maisto produktais bus aprūpinta mažiausiai pusė gyventojų. Vilniuje veiks apie 20 tokių prekybos taškų, o visos jos bus išskirtinai pasiruošusios veikti net ir nutrūkus ryšiui ar elektros tiekimui.
Tam tikros įmonės, įtrauktos į šį tinklą, turės specialų statusą – jų darbuotojai krizės metu nebus mobilizuojami į kariuomenę, negalės išvykti iš šalies ir turės užtikrinti veiklos tęstinumą. Šioms įmonėms bus užtikrintas prioritetinis elektros tiekimas, infrastruktūros apsauga bei gyventojų srautų kontrolė.
Darius Buta teigia, kad galimi ir tam tikri pirkimo ribojimai, tačiau jie būtų taikomi tik tuo atveju, jei krizė iš esmės sutrikdytų tiekimo grandines ar paveiktų didelę gyventojų dalį.
„Jau dabar analizuojame, kokie maisto produktai yra būtiniausi, kas juos gamina, kokios tiekimo grandinės. Atsižvelgiant į tai formuojamas gyventojų produktų krepšelis, kuris krizės metu kuo mažiau skirtųsi nuo įprasto“, – sako NKVC atstovas.
Jei gyventojai negalėtų patys patekti į atramines parduotuves, maisto paskirstymui planuojama pasitelkti nevyriausybines organizacijas.
Finansiniai atsiskaitymai taip pat bus užtikrinami. Lietuvos bankas jau yra parengęs specialų planą, kuriuo bankai įpareigojami užtikrinti mokėjimus net nutrūkus ryšiui.
Atraminėse parduotuvėse veiks atsiskaitymai kortelėmis „off-line“ režimu – tai reiškia, kad kortelės galės būti naudojamos net ir nesant ryšio su banku. Tačiau bus taikomi limitai, o atsiskaitymams reikės įvesti PIN kodą – priglausti kortelės neužteks. Be to, atsiskaityti tokiu būdu galės tik gyventojai, o ne įmonės.
Tuo metu grynųjų pinigų išdavimui Lietuvos bankas yra numatęs Kritinių bankomatų tinklą, kurio lokacijos ir skaičius bus paskelbtas priklausomai nuo situacijos. Vis dėlto rekomenduojama vengti atsiskaitymų stambiomis kupiūromis.
Svarbiausia – užtikrinti gyvybiškai svarbių paslaugų tęstinumą
Pasak Dariaus Butos, elektros, interneto ir ryšio tiekimo sutrikimai Lietuvoje yra mažai tikėtini, nes infrastruktūra yra gerai paruošta ekstremalioms situacijoms. Tačiau net ir tokiu atveju svarbiausia užtikrinti kritinių įstaigų, tokių kaip ligoninės, veikimą.
Naujausi duomenys rodo, kad iš 14 vertintų sveikatos priežiūros įstaigų net 9 yra visiškai pasirengusios krizėms. Dauguma jų turi generatorius, maisto ir kuro atsargas, vandens tiekimą bent kelioms paroms.
Kai kurios savivaldybės jau planuoja specialius taškus, kur gyventojai galėtų pasikrauti mobiliuosius įrenginius ir naudotis internetu. Šios paslaugos galėtų būti teikiamos esant galimybei ir gyventojams.
Informacija vienoje vietoje
Gyventojams primenama, kad visą svarbiausią informaciją apie veiksmus krizės atveju galima rasti interneto svetainėje www.lt72.lt.
