Vis daugiau Lietuvos gyventojų ryžtasi patys gaminti elektrą – ant stogų kyla saulės elektrinės, o vėjo jėgainių parkai plečiasi. Šią kryptį aktyviai remia ir valstybė. Tačiau paradoksas – kuo daugiau energijos pagaminama, tuo dažniau elektros kaina biržoje tampa… neigiama. Kitaip tariant, tiekėjai primoka už tai, kad elektra būtų sunaudota. Iš pirmo žvilgsnio tai – gera žinia vartotojams, tačiau specialistai perspėja: tai – ne tik dovana, bet ir naujos problemos ženklas.
Kai saulė ir vėjas lemia kainą
Elektros tiekimo rinkoje kainų svyravimai tampa vis dažnesni. „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga sako, kad vėjo ir saulės energijos gamyba priklauso nuo gamtos – saulės, vėjo, paros meto. Todėl ne visada įmanoma pagamintą energiją suderinti su vartotojų poreikiais. „Kai elektros per daug – jos kaina krinta, o kai trūksta – šokteli aukštyn“, – aiškina jis.
„Ignitis“ atstovė Laura Beganskienė priduria, kad svarbi ne tik gamyba, bet ir elektros tinklų pralaidumas. Jei, pavyzdžiui, nepavyksta importuoti pigios elektros iš Skandinavijos dėl jungčių remonto ar gedimų, kaina kyla.
Neigiama kaina – ne visiems naudinga
Neigiama kaina gali pasirodyti kaip galimybė mokėti mažiau už elektrą, ypač tiems, kurie pasirenka biržos kainomis grįstus planus. Vis dėlto tokie vartotojai prisiima ir riziką – jeigu kaina staiga šokteli aukštyn, jų sąskaita gerokai padidėja. „Tai tarsi loterija – kainos juda į abi puses, o svyravimai siekia net 800–1000 Eur/MWh“, – sako M. Giga.
Be to, neigiamos kainos kelia grėsmę investuotojams į atsinaujinančią energetiką. Jei pagaminta elektra neturi vertės, atsiperkamumo laikotarpis ilgėja, o kai kurie projektai tiesiog nebevykdomi. „Matome, kad nauji projektai stabdomi, o pradėti – tik užbaigiami“, – teigia Giga.
Kodėl kaina gali būti neigiama?
Kaip aiškina „Enefit“ ekspertė Lina Valiulytė-Vaišvilienė, kai vėjo ir saulės jėgainės pagamina daugiau elektros nei visa Lietuva gali suvartoti, rinka tiesiog užsipildo. Ir jei dar prisideda šiltesni orai bei mažesnis vartojimas – pavasarį, savaitgaliais ar švenčių metu – elektra tampa pertekline preke.
Esant tokioms sąlygoms, tiekėjai ne tik negali už ją gauti pinigų, bet netgi turi primokėti, kad ji būtų sunaudota. „Tai tarsi perpildyta stiklinė – jei dar pilsi, viskas išsilies“, – palygina L. Beganskienė.
Neigiamos kainos – ne visiems vienodai palankios
Didžiausią žalą patiria gaminantys vartotojai, ypač tie, kurie dalyvauja net-metering (atsiskaitymo kilovatvalandėmis) schemoje. Tokie vartotojai gamina elektrą, ją perduoda tiekėjui, o vėliau ją atgauna vartojimui. Tačiau kai jie gamina, kainos būna žemos ar neigiamos, o kai vartoja – dažnai aukštos. Nuostolį patiria tiekėjas.
Dar daugiau – tokie vartotojai neturi motyvacijos stabdyti elektrinių, net jei kaina neigiama. Taip susidaro situacija, kai vieni vartotojai kuria nuostolį kitiems.
Ateitis: kaupikliai, eksportas ir rizikos
Specialistai sutaria – jei ši tendencija tęsis, teks ieškoti sprendimų. Vienas iš jų – energijos kaupimo technologijos. Jos leistų energiją kaupti tuomet, kai ji pigi, ir naudoti, kai jos trūksta. Taip pat svarbus platesnis eksportas – papildomos jungtys su Europa atvertų daugiau galimybių realizuoti perteklių.
Bet jei investicijos į atsinaujinančią energetiką stabtelės, tai gali grįžti ratu – energijos pasiūla sumažės, o kainos išaugs visiems. Tad pigi elektra šiandien gali reikšti brangią rytoj.
Ekonomistai: pusiausvyra – būtina
Ekonomistė dr. Viktorija Tauraitė lygina situaciją su neigiamomis „Euribor“ palūkanomis. Tokie reiškiniai nėra tipiški, o ilgainiui jie išnyksta. „Rinkai reikalingas balansas – kai paklausa atitinka pasiūlą. Tik tada sistema veikia tvariai“, – sako ji.
KTU profesorius Vytautas Snieška priduria, kad jeigu dėl rinkos nepastovumo tektų griebtis subsidijų, tai vėlgi galiausiai atsilieptų vartotojams per didesnius tarifus.
Išvada – ne viskas auksas, kas žiba
Nors neigiamos elektros kainos vartotojui iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip laimėjimas, visą paveikslą reikia vertinti plačiau. Ilgalaikėje perspektyvoje ši tendencija gali turėti nepageidaujamų padarinių tiek elektros tiekėjams, tiek gamintojams, tiek visai rinkai.
Dėl to ekspertai ragina ne tik džiaugtis pigesne elektra, bet ir atsakingai planuoti – tiek energijos gamybą, tiek vartojimą, tiek investicijas į infrastruktūrą. Nes tik stabiliai veikiančios energetikos sistemos pagrindas – ilgalaikė pusiausvyra.
