Gydymo įstaigos ruošiasi ekstremaliosioms situacijoms – pritaiko požeminius tunelius, ieško sprendimų, kaip užtikrinti elektros, vandens tiekimą. Izraelio Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas pastebi, kad Lietuvos gydymo įstaigoms būtina daugiau bendradarbiauti tarpusavyje, ruošti bendrą veikimo planą.
Kauno klinikų tuneliai galėtų talpinti apie 200–300 lovų. Tačiau įvykus ekstremaliajai situacijai to nepakanka. Pasak gydymo įstaigos, turėtų būti apsaugota pusė klinikų lovų, tai yra tūkstantis.
„Paruošti ligoninės infrastruktūrą, kad ji būtų atspari sprogimui ir kad žmonės galėtų patalpose dirbti saugiai, nes nemažai mūsų gydomųjų patalpų yra viršutiniuose aukštuose, kas visiškai netinkamai darbui tokių situacijų metu“, – sako Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai Kęstutis Stašaitis.
Direktorius medicinai ir slaugai teigia, kad Kauno klinikos ketina plėsti požeminę infrastruktūrą. Keliamos ir medikų kompetencijos bei bandoma užtikrinti išteklius.
„Pagrindinių dalykų kaip elektra, medicininės dujos, stengiamės, kad vanduo, kad būtų užtikrinta ne iš vieno šaltinio“, – tikina K. Stašaitis.
O štai į šią vietą Santaros klinikose pacientai turėtų atvykti masinės nelaimės atveju.
„Dalis pacientų važiuotų į dabar pas mus nuolatos veikiantį dienos chirurgijos skyrių, tai mažesnio sunkumo pacientai. Dalis ligonių vyktų, ką mes išbandėme rugsėjo 4 dieną, į intensyvios terapijos skyrių“, – teigia Pasirengimo ekstremalioms situacijoms tarnybos vadovas, profesorius Andrius Klimašauskas.
Gydytojas rodo ir Santaros klinikų požeminius tunelius. Ši vieta, sako, kol kas pritaikyta sėdinčiam arba stovinčiam pacientui. Tačiau, anot klinikų atstovo, reikia papildomų investicijų, kad patalpos būtų pritaikytos ir kritiniams ligoniams.
„Mes pasiruošėme slėptuvę, pasiruošėme tikrai nemažą patalpų dalį. Ten yra 200 kvadratinių metrų su elektra, su viskuo ir ten gali būti teikiama pagalba“, – sako A. Klimašauskas.
Patirties, kaip pasiruošti ekstremaliosioms situacijoms, Lietuva semiasi iš užsienio šalių. Izraelio sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Asheras Salmonas pastebi, kad Lietuvos gydymo įstaigoms būtina daugiau bendradarbiauti.
„Jūsų šalis maža, nėra didelių atstumų, populiacija taip pat santykinai maža. Beprasmiška, kad kiekvienas regionas, kiekviena ligoninė turi savo doktrinas, darbo planus. Kai kalbame apie ekstremaliąsias situacijas, o ne taikos metą, turime matyti, kaip darbus koordinuoja centrinė komanda“, – dalijasi jis.
Ekspertai iš Izraelio sako, bendras šalies gydymo įstaigų planas – raktas į saugumą.
„Izraelyje sukurta bendra sistema, sprendimai priimami nacionaliniu lygmeniu, pagrindinė būstinė prie sveikatos apsaugos ministerijos veikia koordinuotai, sujungiant visas ligonines“, – priduria Ichilovo medicinos centro direktoriaus pavaduotojas Danielius Trotzkis.
Sveikatos apsaugos ministerija tikina – bendras planas ruošiamas.
„Mes turime 23 tokias gydymo įstaigas, kurias nusimatę žemėlapyje, jog jos turėtų veikti mobilizacijos karo metu, trims iš jų jau yra prasidėjęs procesas, kaip jas pritaikyti veikti autonomiškai“, – tikina Sveikatos apsaugos viceministras Skirmantas Krunkaitis.
Gydytojai teigia, abejonių turėtų kilti ne dėl gydymo įstaigų bendradarbiavimo.
„Komunikacijos gali trūkti tarp skirtingų institucijų, pavyzdžiui kariuomenės ir medicinos, nes Izraelio patirtis konkrečiai parodė, kad tose pačiose civilinėse ligoninėse paslaugas teikia tiek karo medikai, tiek civiliai medikai“, – sako K. Stačaitis.
Izraelio sveikatos sistemos atstovai sako, šiuo metu klausimas ne ar, o kada įvyks ekstremaliosios situacijos. Todėl, svarbiausia – kaip iš anksto būsime pasiruošę nelaimėms.
Aš esu Kristina Muraliova – man rašymas yra būdas dalintis tuo, kas įdomu ir svarbu. Kuriu naujienas, straipsnius ir aktualijas, o taip pat lengvesnį turinį – maisto receptus bei horoskopus. Stengiuosi, kad kiekvienas lankytojas rastų ne tik naudingos informacijos, bet ir įkvėpimo ar pramogos kasdienai. Mano tikslas – paprastai ir aiškiai pateikti turinį, kuris praturtina ir sudomina.
