Šią vasarą ne vienas grybautojas grįžo iš miško nusivylęs: grybų jis rado, bet jų rinkimo džiaugsmą sugadino tai, kad didžioji jų dalis buvo sukirmiję. Savo pastebėjimais su LRT.lt pasidalijo ne tik grybautojai, bet ir specialistai, pastebėję, kad šiemet grybus puolantiems uodukams susidarė tiesiog fantastiškos oro sąlygos.
Grybautoja mėgėja kaunietė Kristina Ivaškienė pasakojo, kad mėgsta pasirinkti grybų savo šeimai, na, ir dar kaimynei kartais duoda. Pirmadienį iš ryto ji nuvyko į mišką Jonavos rajone, kur pernai jai gerai sekdavosi, bet šiemet rezultatai buvo daug prastesni.
„Miške (vienoje kelio pusėje jis spygliuočių, kitoje – lapuočių) radau baravykų, bet absoliuti jų dauguma buvo su gyventojais. Ir jie buvo ne truputį pakirmiję – tokius dar imčiau, apipjaustyčiau ir ruoščiau, bet jie buvo, galima sakyti, kiauri kaip rėtis. Jeigu būtų buvę geri, būčiau prisirinkusi visą kibirą baravykų, bet parsinešiau namo tik du, kurie buvo visai sveiki, ir dar kelis – gerokai apipjaustytus“, – sakė Kristina.

Ji juokavo, kad daugelis šiųmečių baravykų, nors iš pažiūros ir gražūs, tinka tik fotosesijoms. Tiesa, namo kaunietė negrįžo tuščiomis – užsuko į kitą miškelį ir prisirinko nemažai voveraičių, kurios, kaip žinia, nekirmija.

Kristina entuziastingai sakė, kad po kelių dienų vėl vyks grybauti ir (galbūt naiviai) tikėsis, kad baravykai jau bus geri.
Kitas grybautojas mėgėjas Lionginas Leonavičius teigė, kad savaitgalį Ariogalos (Raseinių raj.) miškuose grybų – baravykų, raudonviršių ir lepšių – rado daug, tačiau maždaug 90 proc. jų buvo sukirmiję. Kai prieš kurį laiką grybavo Dzūkijos miškuose, pasirinko nemažai gerų voveraičių, kazlėkų ir žvynabūdžių, na, o baravykai ten dar neaugo.

Panašų procentą, kai tik vienas iš 10-ies grybų yra tinkamas neštis namo, išskyrė ir dar keletas feisbuko grybautojų grupės narių.
Šiaulių rajone grybavusios Agnės laimikio procentinė išraiška buvo šiek tiek geresnė, bet ir jai daugiau nei pusę grybų teko palikti miške. „Aš tikiu senųjų žmonių pasakymu, kad mėnesio gale, kai keičiasi mėnulio fazė, grybai būna labiau pakirmiję, ir šiuo metu tai tikrai pildosi“, – patikino grybautoja.

Švenčionyse įsikūrusios grybų supirktuvės direktorius Gotaras Petruninas teigė, kad šiemet jų supirkimo punktai baravykų apskritai nesulaukė: „Mūsų rajone situacija prastoka, baravykai beveik neauga, na, o raudonviršiai smarkiai sukirmiję. Girdėjau, kad Anykščių, Varėnos rajonams su baravykais sekasi kiek geriau.“
O ar sukirmijusių grybų supirktuvės nepriima? Pasak pašnekovo, jie superkami tik tuomet, kai kokia nors įmonė pateikia didesnį užsakymą, o šiaip to daryti neapsimoka, nes jie greitai genda, reikia jungti šaldytuvus ir padidėja sąnaudos. Pasak supirkėjo, grybai nėra sveiki todėl, kad jau ilgą laiką šilta ir drėgna. „Tikimės sulaukti gerų rudeninių baravykų, kai atšals“, – vylėsi G. Petruninas.
Šiemet daug uodų
Gamtos tyrimų centrų laboratorijos vadovė dr. Rasa Bernotienė pasakojo, kad prieš kelis dešimtmečius entomologinių tyrimų Dzūkijoje metu sutikta Margionių kaimo (Varėnos raj.) senolė Vlada Pugačiauskienė papasakojo, kaip galima nuspėti, ar grybai šiais metais bus sukirmiję, ar ne. „Jei yra daug uodų, tai grybai bus labai sukirmiję, o jeigu uodų nedaug, tuomet ir grybai daugiausia bus sveiki“, – pasakojo ji.

Nuostabiausia, pasak R. Bernotienės, šiame pasakojime yra tai, kad senieji Dzūkijos gyventojai suprato ryšį tarp uodų ir grybų kirmijimo. Mes neretai manome, kad grybuose gyvena kažkokios kirmėlytės, kurios ten patenka mums nežinomais būdais, tačiau iš tiesų grybuose aptinkamos „kirmėlytės“ yra grybinių uodukų, kurie iš pirmo žvilgsnio labai panašūs į kraujasiurbius uodus (juk ir yra uodai, tik nėra kraujasiurbiai) lervos. Net plika akimi galima įžvelgti lervytės galvą ir šviesų kūnelį.
„Senieji kaimų gyventojai puikiai suprato, kokie sudėtingi, svarbūs, o dažnai ir netikėti gali būti skirtingų organizmų tarpusavio ryšiai gamtoje“, – pastebėjo R. Bernotienė.
Gyvūnijos pasaulyje
Gamtininkė, entomologė Jolanta Rimšaitė pasakojo, kad yra daugybė visokių vabzdžių – ir uodukų, ir muselių, ir visokių kitokių padarėlių, kurių lervos minta grybais. Vieni jų renkasi jauną, vos išdygusią, kitos – jau senstelėjusią grybieną. Kai kurie minta vien grybiena ir kitaip neišgyventų, o yra ir tokių, kurie jos tik kartais užkanda – panašiai kaip žmonės. Daugeliu atvejų lervos, prisikirtusios grybienos, migruoja į miško paklodę, ten susiformuoja lėliukė, iš kurios šiais ar kitais metais išsirita naujas vabzdys.

Yra ir parazitinių plėviasparnių (ichneumonidų, brakonidų), kurie ieško grybinių uodukų lervų ir kiaušinėlius deda į jas. Ten išsirita nauja lerva, kuri suvartoja senąją, ir vėliau išsiritęs naujas gyventojas būna nebe uodukas, o plėviasparnis.
Yra netgi ir reta, visoje Europoje saugoma vabalų rūšis Manerheimo grybinukas (Oxyporus mannerheimii), gyvenanti grybuose.
Žinoma, grybautojams vienodai apmaudu, ar jų laimikį sugraužė retos, ar paplitusios rūšies gyviai. O ką gamtininkė mano apie tai, kad kai kurie žmonės valgo ir pakirmijusius grybus? „Na, tai priklauso nuo pažeidimų lygio – jeigu vaisiakūnis senas ir pažeistas, jame bus yrančių baltymų, kuriuos valgyti nėra sveika. Bet jei pažeidimų vos vienas kitas, valgyti galima. Juolab kad ir daugelyje grybų, kurie atrodo sveiki, jau yra muselių ar uodukų padėtų kiaušinėlių, tik mes jų nematome“, – sakė J. Rimšaitė.

Beje, jeigu baravykas ar kazlėkas yra subrendęs, nors ir atrodo sveikas, jo vamzdeliuose kepurėlės apačioje tų kiaušinėlių tikrai bus – jeigu mintys apie kirmėliukus jums ypač nemalonios, tą dalį galima ir pašalinti.
Skraidyk ir norėk!
Gamtos tyrimų centro mikologas dr. Jonas Kasparavičius sakė ir girdėjęs, ir pats pastebėjęs, kad šiemet sukirmijusių grybų labai daug. Tiesa, jis dažnai grybų nerauna, tik stebi, kur jie auga, todėl tiksliai pasakyti, koks jų procentas sukirmijęs, pernelyg sudėtinga – bet visai tikėtina, kad baravykų, kuriuos muselės ir uodukai ypač mėgsta, tokių gali būti ir iki 85–90 proc.

Taip, pasak J. Kasparavičiaus, yra todėl, kad šių metų orai labai palankūs šiems gyviams daugintis. „Yra šilta, bet ne pernelyg karšta, ir drėgna – sąlygos uodukams tiesiog fantastiškos, tiesiog skraidyk ir norėk! Na, kai užklumpa smarkesnė liūtis, jie pasislepia po lapais, bet jai praėjus vėl skrenda ieškoti grybų, kuriuos aptinka pagal kvapą“, – aiškino mikologas.
Pasak jo, vilčių, kad grybų būklė pagerės, mažai – orų prognozės rodo, kad dar porą mėnesių situacija veikiausiai bus panaši, tik rudenį gerokai atvėsus galime tikėtis sveikesnių grybų. Arba galime rinkti voveraites, kurios turi kelių rūšių nuo vabzdžių lervų neįsisavinamų medžiagų ir beveik nekirmija, nors retkarčiais nutinka ir taip.

Paklausus, ar spygliuočių miškuose grybai nebus sveikesni nei lapuočių, J. Kasparavičius atsakė, kad kažin – juk tie vabzdžiai skrenda visur, kur tik gali aptikti grybų.
O ar pakirmijusius grybus galima valgyti? Mikologas pastebėjo, kad gal kai kurie dietologai to ir nerekomenduotų, bet iš esmės tos lervos mums nekenkia, jos linkusios iš išrautų grybų išlįsti, tad telieka jų paliktos vagelės, be to, mes maistą dar termiškai apdorojame – taigi tai, kad pakirmijusių grybų nevartojame, yra daugiau estetinis dalykas – mes šiais laikais pratę, kad viskas būtų sterilu.
Taip pat mikologas pastebėjo, kad šiemet dėl specifinio oro baravykai neretai užauga ten, kur seniau neaugdavo – smėlėtose vietose ar tarp akmenų. Taip yra todėl, kad kai kuriose įprastinėse vietose jie nebegali augti dėl pernelyg didelės drėgmės.
