Etiketo žinovas, Seimo narys ir televizijos veidas Giedrius Drukteinis neslepia – Lietuvos atstovų „Katarsio“ sėkmė „Eurovizijoje“ jam buvo maloni staigmena. Vis dėlto, kalbėdamas apie grupės pasirodymą, jis atvirai pripažįsta turintis dvejopų jausmų ir siūlo pažvelgti giliau – ne tik į sceninį vaizdą, bet ir į tai, kaip keičiasi pati konkurso esmė.
„Labai maloniai nustebino, kad patekome į finalą – to tikrai nesitikėjau. Ir dar kartą įsitikinau, kaip skirtingai žmonės vertina muziką ir pasirodymus“, – atvirai sako G. Drukteinis.
Anot jo, Lietuvos pasirodymas bendrame kontekste neišsiskyrė užtikrintumu: „Atrodė, kad nei bendras vaizdas, nei dainos nuotaika neveda link pergalės. Viskas – nuo energijos iki vokalo – atrodė šiek tiek silpnoka. Trūko didingumo.“
Tačiau, pasak jo, žiūrovų sprendimai neretai būna visai kitokie nei ekspertų, ir tai visiškai natūralu. „Publika balsuoja širdimi, ne logika – ir tai jų teisė“, – pripažįsta Drukteinis.
Eurovizija – ne tik apie muziką?
Kalbėdamas apie konkurso vertinimo kriterijus, politikas atkreipia dėmesį į dažnai besiskiriančias nuomones tarp prodiuserių, industrijos atstovų ir žiūrovų: „Formulės nėra – kiekvienas mato savaip. Tai labai subjektyvu.“
Pavyzdžiu jis pateikia Latvijos pasirodymą, kurio sėkme abejojo net lažybininkai: „Man ta daina tikrai patiko ir džiaugiuosi, kad pateko į finalą – tai rodo, jog prognozės kartais klysta.“
Ar vien išskirtinumas – pakankamas?
Nors „Katarsio“ pasirodymas išsiskyrė iš kitų – grupė buvo vienintelė, scenoje atlikusi muziką gyvai, o ne tik šokusi ar dainavusi – Drukteinis kelia klausimą, ar to pakanka norint laimėti.
„Taip, buvome išskirtiniai – instrumentinė grupė tarp solistų ir šokėjų. Bet ar vien už tai verta balsuoti? Išsiskyrimas – dar ne pergalės garantas“, – sako jis.
Politikas primena, kad „Eurovizija“ visų pirma yra dainų konkursas, todėl svarbiausia – kūrinio esmė: „Viskas turi veikti kaip visuma – daina, žodžiai, vaizdas, emocija. Vien netikėta apranga ar išvaizda – tai dar ne menas.“
Įsimintiniausi pasirodymai ir mažiau erotikos
Paklaustas, kokie pasirodymai jam įsiminė labiausiai, Drukteinis išskiria Prancūziją, Vokietiją ir Italiją: „Tai buvo stiprūs, įtaigūs kūriniai, kurių norėjosi klausytis dar kartą.“
Jis taip pat pastebi įdomią tendenciją – šių metų konkurse buvo gerokai mažiau atviro seksualumo: „Erotikos buvo mažiau, o pagrindinis motyvas – vidinės žmogaus kovos, ieškojimai, taika. Tai rodo, kad šou verslas bręsta ir gilėja.“
„Katarsiui“ – palinkėjimas iš širdies
Nepaisant asmeninių abejonių, Giedrius Drukteinis Lietuvos atstovams linki sėkmės ir pasitikėjimo savimi: „Gyvenimas viską sudėlioja savaip. Šou verslas nėra matematikos uždavinys – čia emocijos, nuotaikos, žmonių simpatijos. O „Katarsiui“ – nuoširdžiausios sėkmės.“
Pasak jo, „Eurovizija“ ir toliau išlieka scena, kurioje susiduria įvairūs pasauliai – nuo profesionalaus vertinimo iki žiūrovų širdžių balsavimo. Ir tai yra tikroji konkurso magija.
