Besikeičiant ekonominei situacijai ir siekiant mažinti socialinę nelygybę, Seime užregistruotas naujas projektas, kuris paliestų galingų automobilių savininkus. Siūloma įvesti „prabangos“ mokestį, priklausantį nuo automobilio galios ir vertės.
Toks pasiūlymas jau sulaukė diskusijų – vieni mano, kad tai teisinga priemonė, kiti įžvelgia dar vieną bandymą papildyti valstybės biudžetą paprastų vairuotojų sąskaita.
Kas ir kiek mokėtų?
Įstatymo iniciatorius – Seimo narys Karolis Neimantas („Nemuno aušra“) – siūlo taikyti naują Motorinių transporto priemonių prabangos mokestį.
Pagal jo projektą:
- Automobiliai, kurių galia viršija 150 kW, būtų apmokestinami papildomai.
- Nuo 151 iki 300 kW – mokestis sudarytų 1 proc. automobilio vertės.
- Virš 300 kW – 2 proc. vertės mokestis.
Pavyzdžiui, jei žmogus vairuotų 200 kW galios BMW, kurio rinkos vertė – 10 tūkst. eurų, naujas mokestis siektų 100 eurų per metus.
Šiuo metu Lietuvoje jau galioja registracijos mokestis, kuris priklauso nuo išmetamo CO₂ kiekio. Automobiliai, kurių emisija neviršija 130 g/km, šio mokesčio nemoka, o taršesni vairuotojai moka nuo 18,82 iki 752,76 euro.
K. Neimanto siūlymas reikštų, kad galingesni automobiliai būtų apmokestinami papildomai, net jei ir nėra itin taršūs.
Išimtys šeimoms ir didesnėms transporto priemonėms
Politikas pabrėžia, kad mokestis nebūtų taikomas visiems be išimties.
Jo projekte numatyta, kad mokesčio išvengtų šeimos, kurios turi didesnius automobilius (SUV klasės ar 6+ vietų), jei jų galia nesiekia 250 kW, o šeima augina du ar daugiau vaikų.
Be to, naujiems automobiliams išimtis būtų taikoma, jei jų kaina neviršytų 20 proc. vidutinės automobilio kainos tame segmente.
„Galingas automobilis – ne būtinybė, o prabanga“
„Galingi automobiliai nėra pirmojo būtinumo prekė, o prieinama tik aukštesnes pajamas gaunantiems žmonėms.
Tokį mokestį įvedus, turtingesni daugiau prisidėtų prie valstybės biudžeto, – sako K. Neimantas.
Jo teigimu, galingesni automobiliai dažniausiai suvartoja daugiau degalų ir išmeta daugiau CO₂, todėl toks apmokestinimas skatintų gyventojus rinktis ekonomiškesnes ir modernesnes transporto priemones.
Mokestis padėtų ir krašto apsaugai
Parlamentaras siūlo, kad naujos pajamos galėtų būti nukreiptos į krašto apsaugos finansavimą.
„Papildomos lėšos ypač reikalingos dabar, kai šalia vyksta karas. Tai – logiškas ir tikslingas žingsnis,“ – teigia jis.
Kaip yra kitose šalyse?
K. Neimantas primena, kad daugelyje ES valstybių jau taikomi panašūs mokesčiai:
- Latvijoje automobilių apmokestinimas priklauso nuo masės, variklio tūrio ir emisijų.
- Belgijoje, Čekijoje, Suomijoje ar Graikijoje – nuo variklio tūrio ir galingumo.
Todėl, anot politiko, Lietuva tik sektų europiniu pavyzdžiu.
Kada galėtų įsigalioti?
Jei Seimas pritartų, mokestis galėtų būti taikomas nuo kitų metų pradžios.
Visgi pagal įstatymus, nauji mokesčiai įsigalioja ne anksčiau nei po pusmečio nuo jų priėmimo.
Sveiki, aš esu Darius Jakelionis – žmogus, mėgstantis dalintis įvairiapusiu turiniu. Rašau naujienas, straipsnius ir aktualijas, o taip pat kuriu kiek lengvesnio pobūdžio turinį – maisto receptus bei horoskopus. Mano tikslas – pateikti skaitytojams tiek naudingos informacijos, tiek įkvėpimo ar net pramogos. Noriu, kad kiekvienas apsilankęs rastų ką nors įdomaus ir vertingo sau.
