Finansų ministras: parkingo vietos ir atskiri garažai miestuose gali būti apmokestinti kaip 2-as nekilnojamas turtas

Patiko? Pasidalink! Ačiū.

Artėjant diskusijoms Seime dėl naujojo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelio, finansų ministras Rimantas Šadžius įvardija, kokie objektai gali būti laikomi papildomu turtu. Miestuose gyventojai turėtų atkreipti dėmesį į garažus ir parkavimo vietas – jie gali būti apmokestinti atskirai.

„Sodyba su daržine kaime – vienas turtas. Bet miestuose garažas ar atskira parkavimo vieta, jei jie nėra tiesiogiai susiję su būstu, veikiausiai bus laikomi papildomu turtu“, – sakė R. Šadžius kalbėdamas „Žinių radijui“.

Pasak jo, tokie objektai galėtų būti apmokestinami pagal vadinamąją „antrąją skalę“, o surinktas mokestis nebebūtų skirtas savivaldybėms – jis keliautų į valstybės gynybos fondą.

„Savivaldybių asociacija tokiam sprendimui taip pat pritarė“, – pridūrė ministras.

NT mokestis – ne tik už stogą virš galvos

Šadžius pabrėžė, kad NT mokestis yra ne bausmė už nuosavybę, o infrastruktūros mokestis, kurį gyventojai moka už tai, kas sudaro jų gyvenimo aplinką – gatvės, šaligatviai, apšvietimas. Už tai gyventojas atskirai nemoka, tačiau paslaugomis naudojasi.

„Net jei žmogus savo būstą įsigijo sąžiningai uždirbtais pinigais, jis vis tiek naudojasi infrastruktūra, kurią sukūrė savivaldybė. Todėl mokestis yra dora ir teisinga atsakomybės forma“, – aiškino ministras.

Jis pridūrė, kad papildomam NT taikomas mokestis, kuris bus nukreipiamas į gynybos fondą, irgi yra infrastruktūrinis – tik platesne, valstybine prasme.

Sprendimas – paskutinę minutę

Kaip teigė Šadžius, galutinis NT mokesčio pasiūlymas buvo suformuotas likus vos kelioms valandoms iki Vyriausybės posėdžio.

„Tai parodo, kad viešoji diskusija tęsiasi iki paskutinės akimirkos. Ir, mano manymu, tai – puikus demokratiško sprendimų priėmimo pavyzdys“, – komentavo ministras.

Pasak jo, Seimui pateiktame projekte pirmo būsto klausimai visiškai perduoti savivaldybėms, kurios pačios spręs, kokią kartelę taikyti apmokestinimui ir kokius tarifus nustatyti.

Taip pat skaitykite:  Klimatologas atskleidė, ko sulauksime Lietuvoje – štai kokia bus likusi vasara

Protestai turėjo įtakos

Šadžius pripažino, kad balandžio pabaigoje Vilniuje vykęs protestas prieš NT mokestį darė įtaką formuojant galutinį pasiūlymą.

„Mitingas taip pat yra diskusijos dalis. Emocijos visuomenėje – tai informacija, kurią vykdomoji valdžia turi girdėti ir įvertinti priimdama sprendimus“, – pabrėžė ministras.

Priminsime, kad protestas „NE gyvenamojo būsto mokesčiui!“ vyko Vilniaus Katedros aikštėje. Nors leidimas buvo išduotas 30 tūkst. žmonių, policijos duomenimis, susirinko apie 4–5 tūkst.


Kas keisis?

Naujoji NT mokesčio sistema numato:

  • Savivaldybės galės savarankiškai nustatyti NT vertės kartelę, nuo kurios pradedamas skaičiuoti mokestis.
  • Mokesčio tarifas svyruos nuo 0,1 iki 1 proc. pagal turto vertę.
  • Įvestas progresinis apmokestinimas:
    • 20–200 tūkst. eurų – 0,1 %
    • 200–400 tūkst. eurų – 0,2 %
    • 400–600 tūkst. eurų – 0,5 %
    • virš 600 tūkst. eurų – 1 %
  • Pirmam būstui iki 450 tūkst. eurų siūloma taikyti 50 proc. lengvatą.
  • Šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų ar vaiką su negalia – 75 proc. lengvata.

Pajamos iš pirmo būsto būtų skirtos savivaldybėms, o iš kito gyvenamojo, bet nekomercinio NT – gynybos finansavimui. Planuojama, kad iš šio mokesčio į gynybos fondą kasmet būtų surinkta apie 13,7 mln. eurų.

Ar šis straipsnis Jums patiko?

Spustelėkite žvaigždutę, kad įvertintumėte!

Vidutinis įvertinimas 0 / 5. Balsų skaičius: 0

Kol kas nėra balsų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Patiko? Pasidalink! Ačiū.