Kai paskutiniai Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Jūros“ garsai nutilo Vilniaus universiteto Didžiajame kieme, scena virto ne tik muzikos, bet ir drąsos arena. Į ją žengęs Andrius Mamontovas ne tik dainavo – jis kalbėjo. Tiesiai. Aštriai. Be užuolankų. Jo kreipimasis į prezidentą, valdančiuosius ir populistus virto jausmingu manifestu, kuris sukėlė audringas ovacijas.
Kreipimasis į prezidentą Gitaną Nausėdą
„Jūsų Ekscelencija Prezidente Gitanai Nausėda, tai jūsų antroji kadencija. Jums nebereikia niekam įtikti, nebereikia kovoti dėl balsų. Jūs niekam nieko nebeturite įrodinėti“, – sakė Mamontovas, žvelgdamas į minią.
„Mes iš jūsų laukiame tvirtų, ryžtingų sprendimų. Daug kas abejoja jūsų gebėjimu juos priimti, bet jūs vis dar turite šansą – pasielgti teisingai ir neleisti populistams valdyti mūsų valstybės.“
Jo žodžiai nuaidėjo per kiemą – kaip iššūkis, kaip priminimas, kad tylėjimas kartais yra pritarimas.
Žinutė socialdemokratams ir premjerei Ingai Ruginienei
„Valdantieji, socialdemokratai, premjere… Jūsų kadencija prasidėjo nuo atviro melo. Sakėte, kad vienas žmogus bus premjeru, vėliau atsirado kitas, dabar jau trečias“, – rėžė jis.
„Jūs vis dar galite pasitaisyti, pasielgti teisingai ir neleisti populistams valdyti Lietuvos. Kaip norite, kad jus prisimintume? Kaip bejėgius, kurie skaudančia širdimi priima kvailus sprendimus? Ar kaip tuos, kurie bent kartą pasielgė teisingai?“
Minia reagavo tyliai – tarsi į klausimą, į kurį kiekvienas privalėjo atsakyti sau.
Smūgis Remigijui Žemaitaičiui
„Remigijau Žemaitaiti, jūs nuolat bandote kiršinti žmones – atskirti „paprastus“ lietuvius nuo „Vilniaus elito“. Bet elitas – tai ne keiksmažodis. Elitas yra tie, kurie yra geriausi savo srityje – nuo menininko iki ūkininko“, – pabrėžė A. Mamontovas.
„Elitas gyvena kiekviename Lietuvos miestelyje, kiekviename kaime. Kodėl jūs norite mus visus supriešinti? Gal todėl, kad pats nepriklausote politiniam elitui? Nes vis dar klimpstate prorusiškame purve, skleisdami antisemitines idėjas ir sąmokslo teorijas.“
Jo balsas sustiprėjo: „Skleisdami neapykantą, jūs neuždegsite savo žvakės ryškiau. Mes jus matome kiaurai.“
„Jūs turite reikalą su kultūros žmonėmis – tais, kurie supranta, kas yra iliuzija, kas yra tikra emocija. Mes matome jūsų manipuliacijas. Mes jus matome kiaurai“, – kalbėjo jis, žvelgdamas į minią.
Tada – dar kartą, garsiai, į valdžią:
„Prezidente, premjere, Seimo nariai – atsimerkite. Jūs gi matote, kas yra „Nemuno aušra“, kas yra Remigijus Žemaitaitis. Kodėl leidžiate jam tampyti jus už virvučių? Ar jis turi kažką, kuo jus laiko? Pamirksėkite, jeigu esate pavojuje“, – ironizavo Mamontovas, sukeldamas juoko bangą.
„Lietuva nusipelno teisingumo. „Nemuno aušrai“ – kultūroje ne vieta“, – užbaigė jis, o aikštėje nuaidėjo galingos ovacijos.
Jis kalbėjo apie drąsą pasakyti tiesą. Apie atsakomybę. Apie tai, kad menininkai, galbūt kaip niekas kitas, mato – kas tikra, o kas tik iliuzija.
Aš esu Kristina Muraliova – man rašymas yra būdas dalintis tuo, kas įdomu ir svarbu. Kuriu naujienas, straipsnius ir aktualijas, o taip pat lengvesnį turinį – maisto receptus bei horoskopus. Stengiuosi, kad kiekvienas lankytojas rastų ne tik naudingos informacijos, bet ir įkvėpimo ar pramogos kasdienai. Mano tikslas – paprastai ir aiškiai pateikti turinį, kuris praturtina ir sudomina.
