Provincijoje skurdas dažniausiai didesnis nei sostinėje ar kituose Lietuvos miestuose, tad kaimelių ir miestelių žmonės priversti išgyventi už itin mažas sumas. Viena tokių – Širvintų rajone gyvenanti Vilma, turinti išlaikyti dvi dukras iš 270 eurų socialinės pašalpos.
Širvintų rajone gyvenanti dviejų vaikų mama Vilma sunkiai tramdo ašaras. Jai kasdien tenka spręsti daugeliui nesuvokiamą rebusą – kaip prie tokių kainų tryse išgyventi iš 270 eurų socialinės pašalpos?
Šeimos problemos prasidėjo prieš 5 metus, kai netikėtai anapilin iškeliavo Vilmos vyras. Nuo to momento gyvenimas tapo itin sunkiai pakeliamas, tačiau kuklūs, bet tvarkingi namai išduoda didžiulį norą oriai užauginti vaikus ir, žinoma, juos visų pirma išmaitinti.
Žiūrim, kas pigiau. Mergaitės jau paauglės, nori ir apsirengti. Negaliu joms duoti to, ko jos nori. Man ašaros rieda“, – graudinosi Vilma.
Žemiau skurdo ribos balansuojanti moteris darbo rasti negali, nes neturi automobilio, o autobusas, kursuojantis į Širvintas, važiuoja tik kartą per savaitę.
„Stengiuosi, kiek galiu. Vaikai prabudo ir sakau: ačiū Dievui, kad prabudom, kad šiandien turim dar, ką valgyti. Yra tokių šeimų, kur vaikai visai nieko neturi“, – sakė Vilma.
Nepaisant sunkumų, mama iš 270 eurų sumos kažkokiu būdu sugeba išmaitinti savo dukreles, tačiau pagalvoti apie geresnį gyvenimą kol kas nėra jokių galimybių, todėl moteris tikisi didesnės valdžios paramos.
Dar vargingesnėmis sąlygomis savo dienas leidžia Ukmergės rajone gyvenantys broliai Dainius ir Eugenijus Kaušai. Vyrai bedarbiai, nes jų kaimelyje darbo nė su žiburiu nerasi.
„Svarbu, kad tik šitų paskutinių kapeikų nenuimtų, nes būtų viskas, neturėčiau, iš ko gyvent“, – sakė 300 eurų pašalpą gaunantis Eugenijus.
Broliams kuklių socialinių išmokų vos pakanka pigiausiam maistui, mokesčiams bei malkoms.
„Cigaretės pabrango, mėsa, varškė, viskas pabrango“, – guodėsi vyrai.
Dalindamiesi skurdžia buitimi, skanesniu duonos kąsniu bei cigaretėmis, Eugenijus ir Dainius yra susitaikę su mintimi, kad taip gyventi teks, ko gero, visą gyvenimą.
„Išgeriu, nesiginu, bet taip tai negeriu, nes malkų neturėčiau ir valgyt“, – tikino Eugenijus.
Ekonomikos ir socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka pasigenda didesnio valstybės vaidmens, nes žmonių, gyvenančių žemiau skurdo ribos, skaičius tik auga.
„Socialinę pagalbą tikrai reikėtų daryti dosnesnę, bet paprastai sakoma, kad nėra lėšų. Sunku pasakyti, koks galėtų būti svarbesnis prioritetas, nei sudaryti žmonėms sąlygas valgyti ir negalvoti, kad jei nusipirko vieną maisto produktą, tai nebeliko pinigų kitam“, – kalbėjo specialistas.
Paskutinių tyrimų duomenimis, Lietuvoje net 110 tūkstančių gyventojų gyveno žemiau absoliutaus skurdo ribos, kai pajamos vienam asmeniui nesiekia nei 260 eurų per mėnesį. Didžioji dalis visiškame nepritekliuje esančių žmonių – provincijos gyventojai.
