Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pranešė, kad Lietuva svarsto ambicingą planą – įsigyti ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas, kurių vertė gali siekti kelis milijardus eurų. Tokios sistemos leistų gerokai išplėsti šalies oro erdvės apsaugą ir užtikrinti didesnį saugumą esant vis aštrėjančiai geopolitinei įtampai regione.
„Esame suplanavę vidutinio ir ilgojo laikotarpio perspektyvoje įsivertinti ir įsigyti ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas“, – ketvirtadienį TV3 žinioms sakė ministrė. Nors konkretūs pirkimo terminai ir sistemos tipai kol kas neviešinami, Šakalienė patvirtino, kad analizės jau atliekamos.
Skaičiuojama, kad tokios oro gynybos sistemos Lietuvą galėtų pasiekti per artimiausią dešimtmetį. Kol kas vykdomas galimų variantų vertinimas – ieškoma, kurios sistemos labiausiai atitiktų šalies poreikius.
Pasak ministrės, tokie pirkimai yra strateginės svarbos žingsnis, todėl tikimasi, kad papildomo pasipriešinimo dėl didėjančio gynybos biudžeto nekils: „Tikiuosi, kad mūsų valstybei nebekils daugiau klausimų, kodėl ir kiek mums reikia turėti gynybos finansavimo ir kaip atrodys mūsų gynyba.“
Planuojama, kad projektą įgyvendins jau kita Vyriausybė, tačiau Šakalienės teigimu, būtina pradėti pasirengimą jau dabar.
Šiuo metu Lietuva turi vieną ir įsigyja dar dvi vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas, kurių veikimo nuotolis siekia iki 50 kilometrų. Ilgojo nuotolio sistemos apimtų net 150–300 kilometrų spindulį, ženkliai išplečiančios šalies gynybinį „skėtį“.
Kaip skelbta anksčiau, Valstybės gynimo taryba nutarė, kad iki 2030 metų Lietuva krašto apsaugai skirs apie 12 mlrd. eurų. Tai reikštų, jog gynybos finansavimas išaugtų iki 5–6 proc. BVP – reikšmingai viršijant dabartinius NATO įsipareigojimus.
