2023 m balandžio 5-ąją Kėdainių rajone įvyko tragiška avarija, kurios metu žuvo dukrelę į mokyklą vežusi Antano Jurgaičio 37-erių metų žmona Indrė. Sunkiai sužalotą 7-erių mergaitę iš sumaitotos mašinos ištraukė pats Antanas – nelaimė nutiko 500 metrų nuo šeimos namų. Avarijos analizė užtruko pusmetį. Lapkričio 3-ąją gavęs iš Kauno prokuratūros nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, Antanas liko šokiruotas.
A.Jurgaitis su žmona Indre Jurgaitiene gyveno santuokoje nuo 2007 metų, kartu augino 15 metų sulaukusį sūnų ir 2015 metais gimusią dukrą. Įprastai Indrė veždavo vaikus į mokyklą. Taip nutiko ir tą lemtingą balandžio 5-ąją. Skirtumas tą rytą buvo tik tas, kad Antanas laiką leido namuose, nes buvo po operacijos, kelias savaites nedirbo.
Iš namų į mokyklą Kėdainiuose, kaip prisiminė Antanas, Indrė su dukrele išvažiavo apie 07.15 val. Sūnus tą rytą liko namuose, nes sirgo. Išvažiuojant žmonai su dukra, Antanas buvo kieme.
Neilgai trukus jis išgirdo pyptelėjimą ir duslų smūgį. Iškart įtarė nelaimę, tad sėdęs į savo automobilį, skubiai nuvažiavo keliu Kėdainių link, kur už 400-500 m pamatė nuo važiuojamosios dalies laukuose ant šono apvirtusį žmonos vairuotą „Mazdą“ automobilį ir šalia stovintį „VW Amarok“. Iš pastarojo automobilio jau buvo išlipęs vairuotojas.
Išgirdęs klykiant dukrelę, Antanas puolė atversti automobilį ir traukti ją lauk. Mergaitė buvo ištraukta pro išdaužtą priekinių keleivio durelių langą.
Paguldęs dukrą savoje mašinoje, Antanas skambino į skubiosios pagalbos centrą, tačiau jam buvo pasakyta, kad apie įvykį jau pranešta.
Visureigio vairuotojas nepadėjo
Nubėgęs atgal prie „Mazdos“, Antanas bandė gelbėti žmoną, tačiau vairuotojo durelės buvo užstrigusios. Jis ranka patikrino kaklo srityje pulsą, tačiau jo nebeužčiuopė. Tuo metu „VW Amarok“ vairuotojo L.V., pasak Antano, arti tikrai nebuvo, savo iniciatyvos suteikiant pagalbą jis neparodė.
Pirmi į nelaimės vietą atskubėjo ugniagesiai gelbėtojai, po to – medikai, kurie gana greitai konstatavo žmonos mirties faktą. Kitas ekipažas suteikinėjo pagalbą Antano dukrai, ji buvo išvežta į Kauno klinikas. Dar kiek vėliau atvyko policijos pareigūnai. Į nelaimės vietą atskubėjo ir Antano tėvai, kurie padėjo išgyventi netektį.
Antanas prisiminė, kad tą rytą buvo truputį pašalę, tačiau jo žmona visada vairuodavo rūpestingai, greičio neviršydavo, buvo atsargi.
Įstrigo jam ir „VW Amarok“ vairuotojo L.V. įvykio vietoje pasakyti žodžiai, kad „Mazda“ neva 3 kartus apsisuko važiuojamoje kelio dalyje ir tik tuomet trenkėsi į jo visureigį. Tai, Antano teigimu, visiškai prasimanytas pasakymas, nes tokiu atveju žmonos vairuota „Mazda“ būtų dar iki susidūrimo nuvažiavusi nuo kelio.
Pareigūnų versija nesikeitė
Pareigūnų duomenimis,2023 metų balandžio 5 dieną apie 07.20 val. Kėdainių rajono kelio Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys 8-ame km I.Jurgaitienė, gimusi 1986 metais, vairuodama „Mazda 2“, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio dangą, dėl to išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešais savo eismo juosta atvažiuojančiu „VW Amarok“, vairuojamu 1993 metais gimusio L.V.
Po susidūrimo „Mazda 2“ nuvirto nuo kelio.
Eimo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, I.Jurgaitienė žuvo, kartu su ja važiavusi 2015 metais gimusi G.Jurgaitytė sužeista, išvežta į Kauno klinikas.
Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo.
Kalta žuvusioji
Nuo pat įvykio dienos tyrėjai laikėsi nuomonės, jog avarija nutiko dėl to, kad Antano žmona išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Tokia išvada fiksuota ir lapkričio 3 dieną Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Ritos Mikalauskienės surašytame nutarime, kuriuo nutraukiamas pusmetį vykdytas ikiteisminis tyrimas.
Nutarime konstatuota, kad automobilio „VW Amarok“ vairuotojas L.V. savo veiksmais Kelių eismo taisyklių nepažeidė, o padarinių išvengti negalėjo – neturėjo techninės galimybės sustabdyti savo automobilio iki susidūrimo vietos ir išvengti susidūrimo.
Būtent automobilio „Mazda 2“ vairuotojos I.Jurgaitienės padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai (nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui, važiavo ne kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, pasirinkdama važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio dangos būklę, vietovės reljefą, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu automobiliu), tyrėjų nuomone, buvo būtinoji eismo įvykio ir padarinių kilimo sąlyga.
Kadangi avarijos kaltininkė žuvo dėl eismo įvykyje patirtos politraumos, tyrimas nutrauktas.
Teigė padėjęs atversti automobilį
Su 15min susisiekęs A.Jurgaitis panoro išsakyti savo nuomonę dėl pareigūnų atlikto tyrimo bei prokuratūros priimto nutarimo, kurį su advokatu jis ruošiasi skųsti.
Pasak našliu su dviem nepilnamečiais vaikais likusio vyro, kitoje avarijoje dalyvavusio vairuotojo – L.V., parodymai bėgant laikui kito, faktai neatitinka, o tai įžiebia daug abejonių.
„Tai, ką jis man sakė įvykio vietoje, ir kas rašoma nutarime, viskas skiriasi. Pareigūnams jis teigė, kad padėjo man atversti žmonos vairuotą mašiną, tačiau iš tikro stovėjo ant griovio krašto ir rėkė: „Nieko nedarykit, nieko negalima daryti“, – pirmąjį neatitikimą įvardijo Antanas.
Lapkričio 3-ąją priimtame prokuratūros nutarime pateikiami tokie liudytojo L.V. parodymai: jis teigė važiavęs apie 70 km/val. greičiu, kai pamatė priešais atvažiuojančią „Mazdą“, kuri buvo apie 150 metrų priešais jį ir kildama į įkalnę pradėjo slysti į priešpriešinę eismo juostą, dėl ko atsidūrė jo važiuojamoje juostoje.
L.V. teigė spaudęs garso signalą ir iškart pradėjęs stabdyti, bandydamas išvengti susidūrimo suko dešiniau, bet kadangi buvo mažas atstumas, automobiliai susidūrė.
Avarijos dalyvis pareigūnams teigė iš karto išlipęs iš savojo automobilio ir bėgęs prie „Mazdos“ pažiūrėti, ar nėra sužeistų. Tuo metu privažiavo A.Jurgaitis.
Anot L.V. liudijimo, kartu atvertę automobilį jie pamatė priekinėje keleivio sėdynėje verkiančią mergaitę, kurią jos tėvas ištraukė ir nusinešė į savo mašiną. Automobilio vairuotojo sėdynėje buvo moteris be sąmonės, tad jis skambino pagalbos numeriu ir laukė pagalbos.
Pats L.V. įvykio metu sužeistas buvo nežymiai, medikų pagalbos jam neprireikė, dėl sužalojimų niekam pretenzijų neturėjo. L.V. pareigūnams tikino, savo automobilyje vaizdo registratoriaus neturėjęs.
Suko visureigis į dešinę ar ne?
Dar vienas nutarime ekspertų pateiktas faktas, kuris nustebino Antaną, buvo tai, kad jo žmona neva važiavo 68-70 km/val. greičiu.
„Tai yra totali nesąmonė, nes mano žmona tikrai važiavo 66 km/val. greičiu. Turiu nuotrauką, kurioje tai užfiksuota. Rašo nutarime, kad jis važiavo 68 km/val. greičiu, bet smūgis buvo toks, kad džipo rėmai sulinko ir variklis ant žemės iškrito. Kosmosas.
Rašo nutarime, kad jis važiavo 68 km/val. greičiu, bet smūgis buvo toks, kad džipo rėmai sulinko ir variklis ant žemės iškrito. Kosmosas.
Nutarime dar rašoma, kad bandydamas išvengti susidūrimo, L.V. suko dešiniau. Bet dešiniau yra iš karto status griovys. Niekaip neįmanoma pasukti. Mano versija yra tokia, kad jis priešprieša atvažiavo. Jei jis suko į dešinę, jo mašinos kairys kampas turėjo būti sumaitotas, o dabar sumaitotos abiejų mašinų dešinės pusės. Tai reiškia, kaip man atrodo, kad mano žmona, vengdama incidento, nes pamatė priešpriešais atlekiantį automobilį (matomumo ten nėra labai gero), suko į kairę ir jis pamatęs suko į kairę, todėl dešinieji kampai labiausiai ir nukentėjo“, – įvykio vaizdą brėžė Antanas.
Jam kilo abejonių ir dėl L.V. parodymuose įvardytų 150 metrų, kad tokiu atstumu jis neva nuo savęs pamatęs „Mazdą“. Tuo metu būdamas kieme Antanas puikiai girdėjo signalą ir iškart jį sekusį smūgį. Tai tebuvo kelių sekundžių reikalas. Jei būtų buvę tie apkalbėti 150 metrų, susidūrimo išties dar galima buvo išvengti.
„Dar jis man įvykio vietoje sakė, kad žmona 3 kartus apsisuko ir tik tuomet trenkėsi į jį. Kaip tokiame keliuke galima 3 kartus apsisukti? Tai tėra dviejų juostų kelias. Jei suktumeisi, iškart griovy atsidurtum.
Užkliuvo ir tai, kad matė ten kelio ženklą 70. Tame kelio ruože, kur atsitiko avarija, greitis yra 90 km/val. Tik toliau pavažiavus link mano namų prasideda 70 km/val. ruožas. Visiškai atmestinai nutarimas surašytas“, – neatitikimus toliau dėstė Antanas.
Vienas stambiausių ūkininkų
Antanui kyla klausimas ir dėl to, ar išties „VW Amarok“ nebuvo registratoriaus, kaip tikino L.V. Į įvykio vietą buvo atvykęs L.V. tėvas. Antanas girdėjo žmones kalbant, kad šis galėjo išimti registratorių.
„Turi jie Kėdainių rajone ūkį, kiekvieną rytą važinėja, matau ir dabar pravažiuojančius. Naują džipą nusipirkęs L.V. Vienas stambiausių ūkininkų Kėdainių rajone. Jo tėvas irgi su nauju džipu važinėjasi“, – teigė Antanas, keliantis ir „pinigai viską nuperka“ versiją.
Jam keistas faktas, kad kelios savaitės prieš pranešimą apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą jis kreipėsi į prokuratūrą ir išgirdo, jog tyrimas dar nebaigtas, tik vienai mašinai ekspertizė padaryta.
Antano nuomone, ši avarija buvo tirta tiesiog paviršutiniškai.
„Jie teigia, kad mano žmona išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Jei taip buvo, tai dėl ko išvažiavo? Kodėl niekas to nenustato?“, – klausimus kėlė žmoną praradęs vyras.
Antanas tiki tik vienu L.V. liudijimu, jog jis pirmasis iškvietė pagalbą.
Pusmetis ligoninėje
Paklaustas, kaip šiuo metu laikosi sunkius sužalojimus patyrusi jo dukrelė, Antanas atsakė, kad privačios reabilitacijos, kurios tikrai kainavo nemažai, padėjo. Artimiausiu metu mergaitės laukia sanatorinis gydymas.
„Šiandien buvo pirma diena, kai ėjome po daugiau nei pusės metų į mokyklą. Gana neblogai sekėsi. Bet teko palydėti dukrą į trečią aukštą, panešti kuprinę. Vaikui dar yra sunku. Nori jau vaikščioti, bet matyti, kad nėra taip gerai, kaip atrodo“, – teigė Antanas.
Avarijos metu mergytei lūžo abi rankos, abi kojos (vienoje fiksuoti du atviri lūžiai), prapjauti dubens kaulai (liko randai), virš antakio buvo atsivėrusi kaukolė.
„Žinokit, žiauru. Reanimacijoje ji išbuvo gal savaitę, ligoninėje – beveik pusę metų. Padėjo labai mano mama su tėčiu, giminės. Visa mergaitė buvo sugipsuota, viskas įtvaruose, – skaudžius išgyvenimus prisiminė Antanas. – Aš pinigų tiek neturiu, kad užtept visą teisėsaugą. Man reikia elementarios teisybės, nes niekas nebesutampa parodymuose. Kaltininkas, mano nuomone, yra L.V.“
Žinokit, žiauru. Reanimacijoje ji išbuvo gal savaitę, ligoninėje – beveik pusę metų. Padėjo labai mano mama su tėčiu, giminės. Visa mergaitė buvo sugipsuota, viskas įtvaruose.
Iš draudimo – nė euro
Kaip atskleidė Antanas, L.V. su savo žmona ir tėvais buvo atvykęs į žmonos šermenis, siūlėsi užsukti į namus, pasikalbėti, įteikė ir vokelį.
Šia dienai vyras, kaip tikina, yra išleidęs krūvas pinigų – žmonos laidotuvėms, antkapiui, mergytės gydymui ir reabilitacijai.
„Iš draudimo tylu ir ramu. Nė jokio cento negavau iš nieko, – nukirto Antanas. – Turiu net liudininkų, kurie viską matė, bet policijai teigia nieko nematę. Vietiniai tarpusavyje šnekasi. Jei čia teisybės nerasiu, jos apskritai nėra.“
Paklaustas, kaip jam sekasi vienam auginti du vaikus, Antanas buvo atviras: „Sunku, maniau, bus lengviau. Ačiū Dievui, kad mano vaikai stiprūs, nekamantinėja, neklausinėja. Dičkis mane labai palaikė. Aišku, mažosios, kai prabudo reanimacijoje, pirmas klausimas buvo, kuris mane net parklupdė: „Kaip mama?“. Dar visi drenai buvo suvesti į burnytę. Žiauru. O paskui susitaikė. Labai gražiai bendraujam, draugaujam, jokių problemų neturime. Man sunkiau. Ateina vakaras ir…“
Antanas džiaugiasi tik dėl vieno, kad tą dieną sūnus sirgo ir liko namuose, nėjo į mokyklą. Kitaip jis būtų sėdėjęs keleivio sėdynėje priekyje.
Jei čia teisybės nerasiu, jos apskritai nėra.
„Jei jis ten būtų sėdėjęs, jo nebūtų dabar“, – atsiduso Antanas.
Mergytė įvykį atsimena, bet neapklausta
Keista Antanui ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu, kai nesutapo parodymai, nebuvo su psichologais ir vaiko teisių apsaugos specialistais apklausta jo dukrelė, nedaryta akistata. Juk mergytė dalyvavo avarijoje, nebuvo praradusi sąmonės.
„Tai grubus procesinis tyrimo pažeidimas. Ji viską atsimena. Man sakė: „Mama kažką pamatė, suklykė ir suko vairą“. Tiek tematė, nes būdavo, kad įsėda į mašiną ir mama duoda telefoną, kad pažaistų, kol atvyks į mokyklą. Nebuvo sukoncentruotas dėmesys į kelią.
Taigi norint išsiaiškinti teisybę, man belieka viešumas. Kito kelio nematau. Bandysime tą nutarimą skųsti“, – vylėsi Antanas.
